Šiandien, sausio 17 d., išleistas įtakingo švedų kultūros žurnalo „Ord&Bild” numeris, dedikuotas poetui, kino menininkui Jonui Mekui ir jo 100-mečiui paminėti.

Garbingą sostinės 700 metų gimtadienį sutiksime jau sausio 25-ąją. Ilgai lauktą jubiliejų miestas kviečia švęsti ne tik šią dieną – gausybė renginių vyks visą sausio mėnesį.

Iki sausio 18 d., galerijoje „Arka“ veikia grupinė paroda „[į / iš]sišaknijimas / [up]rooting“, kuri yra tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground / ComG“ dalis.

Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą.

Artėjant kasmetiniam Vilniaus miesto „Kino pavasario" festivaliui – džiugi žinia. Šiemet jis sugrįžta dar labiau paaugęs ir jungiasi prie tarptautinio „Smart7" kino festivalių tinklo. 

Ši savaitė – paskutinė, kai Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama tarptautinė paroda „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Parodoje – beveik 300 eksponatų, surinktų iš Austrijos, Vengrijos, Švedijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos muziejų, archyvų, privačių kolekcijų – iš viso net iš 28 savininkų.

Prasidėję 2023-ieji žada nemažai intrigų meno mylėtojams, o viena tokių yra Meno istorijos mokyklos (MIM) žiemos trimestras, kuriame lektorė, Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė pasakos apie paslaptimis apgaubtą reiškinį – meno kriminalistiką.

Sausio 10 d., antradienį, 17.30 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) vyks knygos „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ pristatymas.

Sausio 18-24 dienomis vyksiančio 16-ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio žiūrovai išvys trisdešimt ryškiausių užsienio kūrėjų filmų iš dvidešimt penkių pasaulio šalių, kurie varžysis pagal temas suskirstytose šešiose tarptautinėse konkursinėse programose.

Jau gruodžio 16 d. šalies kino teatrus pasieks išskirtinis Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas. „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ – istorinis dokumentinis pasakojimas, tapsiantis puikia įžanga į jubiliejinius sostinės metus.

Kultūros ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje paskelbti 2022 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. 

Kalėdos LNOBT šįmet dvelkia namų šiluma: šventinė eglutė teatro fojė padabinta virbalais, siūlų kamuoliais ir megztomis kojinėmis. Neįprastais dekoratyviniais akcentais teatro kolektyvas skatina savo žiūrovus parūpinti vilnonių kojinių Ukrainos kariams.

Valdovų rūmų muziejus pristato sidabro vertybių parodą iš Vilniaus kolekcininkų rinkinių. Čia bus galima išvysti ir seniausius išlikusius dirbinius, sukurtus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a., ir paskutinių Vilniaus auksakalystės mokyklos tradicijomis sekusių meistrų XVIII–XIX a. darbus.

Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti išilginėmis ar skersinėmis linijomis, srūti zigzagais, virstančiais į rombus ar iš jų sudarytas žvaigždes, sluoksniuotis vienas virš kito, sūkuriuoti. Apskritimai akyse virsta elipsėmis, žvaigždėmis, ima raibuliuoti persidengiančiais ratais – tarsi vandens paviršius įmetus akmenį.

Prieš 500 metų, 1522 m. gruodžio 6 d., gimė būsimoji Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė. Kai Barbora buvo dar lopšyje, turbūt niekas negalėjo nuspėti, kad būtent šios Radvilų giminės mergaitės vardą tars ateities kartos, kad jos asmenybė įkvėps kūrėjus ir kels tiek diskusijų.