Erdvės

Architektai, pildantys milijonierių svajones

Rūmai, arabiški riadai, autentiškos vilos, kalifornietiški viešbučiai, Haussmanno stiliaus butai ar britiški barai – architektų „Studio KO“ darbų daugybė ir jų galima rasti visose keturiose pasaulio pusėse.
Reading time 6 minutes

„Studio KO“ įkūrėjai Karlas Fournier ir Olivier Marty bendrą kelią pradėjo nuo Atlaso kalnų papėdės. Juos ir Maroką sieja meilės istorija. Savąjį kūrybos žodyną jie tarytum įrašė vietos molyje ir betone. Tačiau vieną dieną į jų gyvenimą įsiveržė mada, tiksliau sakant, aukštosios mados muziejaus projektas. Tai jis užkėlė šį duetą ant geriausių šios kartos architektų ir dizainerių podiumo. Jų kūryboje gėrėtis kviečia grynumas, įtampa, šviesa. Interjere jie meistriškai geba dozuoti eleganciją, avangardą ir vietos papročius, kur sienos šešėlį nušviečia aukso lašas ar kruopščiai parinkta šiuolaikinė detalė.

 

Kodėl jums toks svarbus Marokas?

 

Viskas prasidėjo nuo architektūros studijų Beaux-Arts mokykloje, tada iš pirmo žvilgsnio įsimylėjome šalį, jos peizažą, spalvas, karštį, pajutome norą ten dirbti. Buvo XX amžius ir Marakeše dar nebūdavo tokių minių kaip dabar. Netrukome susitikti su žmonėmis, kurie padėjo priimti lemiamus sprendimus, pavyzdžiui, vieną pirmųjų svečių namų Maroke atidariusį ir tebeturintį Jeaną-Noëlį Schoefferą. Greitai užsimezgė graži beveik broliška draugystė. Marokas mums tarsi menininkės Jenny Holzer lozungas „Protect me from what I want“ (liet. apsaugok mane nuo to, ko noriu): dalykai, kurių labai norime, čia tarsi patys įvyksta. Iš pradžių buvo projektas Hermès šeimai, tuomet – darbas su Agnelli. Šie klientai tarsi patys padiktavo tęsinį. Be to, viskas sutapo su fenomenaliu Maroko išpopuliarėjimu. Tam tikra prasme kaip prancūzai architektai pramynėme kelius, nė nežinodami, kad daugybė bendrapiliečių taip pat mėgino įsitvirtinti šioje šalyje. Anuomet turėjome du bendradarbiaujančius partnerius, vėliau – penkis, dar vėliau – dešimt, o dabar „Studio KO Marrakech“ dirba su 25–30 partnerių.

1618994707580048 studioko lofficiel 07

O kaip gebėjimas sujungti meną, madą ir architektūrą paskatino YSL muziejaus atsiradimą?

 

Šis muziejus – tai tarsi mados ir meno susitaikymas. Tai – susižavėjimo išraiška. Ilgą laiką muziejai į madą žiūrėjo iš aukšto, pakankamai neįvertindami, ką ši visata pasakoja apie mūsų epochą, rūpesčius. Šiandien telieka skaičiuoti įvairiausių mados dizainerių retrospektyvas skirtinguose muziejuose, kad suprastume, jog mados svarba pagaliau įsisąmoninta.

 

Kokios krypties laikėtės?

 

Iš pradžių menkai nutuokėme apie Yves’o SaintLaurent’o kūrybą, tad jo vardo fondo archyvai Paryžiuje padėjo atrasti neįtikėtinus kūrybos lobius ir talentą, kūrybos gausą ir nepasotinamą smalsumą, kuriais dizaineris sukėlė revoliuciją. Šiuo muziejumi Pierre’as Bergé siekė ne tik pagerbti žmogų, su kuriuo dalijosi gyvenimą, bet, pasinaudojęs Saint Laurent’o vardu, pritraukti žmones ir panardinti į kultūrą. Marokiečiams priėjimas prie kultūros nėra toks paprastas. Retas muziejus skatina pažinti meną kitaip nei per istoriją ir paveldą. Tad jo vizija buvo muziejuje eksponuoti ne tik nuolatines YSL fondo kolekcijas, bet ir kviestis marokiečius ar kitų šalių menininkus, rengti laikinas parodas, koncertus, konferencijas, filmų peržiūras, studentams, mokslininkams atverti gausią muziejaus biblioteką, kurioje kaupiama berberų kultūrą, botaniką, madą analizuojanti literatūra. Paversti muziejų smalsumo vieta, „atvira miestui ir pasauliui“. Tai buvo svarbiausia P. Bergé mintis, jis nuo pat pirmųjų projekto žingsnių mums uždraudė „kurti mauzoliejų“.

 

1618994724041008  g118940
1618994728068127  g117971 f2

Dar prieš YSL muziejų kūrėte dizainerio Alexandre’o Mattiussi butikus AMI…

 

Su Alexandre’u kaipmat pajutome ryšį. Mums jis kalbėjo ne apie savo butiką, o apie madą, kaip ją kuria, apie daugybę dalykų, kurie daro įtaką jo profesijai. Mūsų pasiūlymas jį suviliojo, nes simbolizavo susidūrimo liniją tarp netipinio, tačiau dėvimo garderobo, tarp baroko ir urbanistinės kultūros. Visuose septyniuose jo butikuose – nuo Paryžiaus ir Honkongo iki Londono ar Kinijos – nuspręsta atkartoti šį antagonistinį prekės ženklo DNR.

 

Koks jūsų santykis su vyriška mada?

 

Sudėtingas, nes rengimasis nėra atsainus veiksmas, tai reikalauja dėmesio. Beje, norėjome sukurti savo pačių uniformas, identiškas abiem, šiek tiek kintančias pagal metų laiką. Tartum ant kūno perkeltas vizualinis identitetas.

 

Apskritai, ar mada vis labiau nesiskverbia į architektūrą?

 

Taip, mada nuolat verčia augti nepaisant ribų ir apima mūsų architektūrinę sferą. Neseniai pasirašėme vieno restorano įrengimo sutartį, kurio šviestuvus kurs garsūs stilistai. Kurdami interjerus bendradarbiavome su Armani, Lacroix ir Gaultier. Matome, kad Missoni jau kuria lovų tekstilę, o Jacquemus pereina prie stalų dekoro. Tačiau mes, priešingai – tikrai nesugebėtume sukurti drabužių kolekcijos. Nes tai amatas, kurio neišmokome, neturime ir patirties šioje srityje. Mada įsitvirtina namų aplinkoje, atspindėdama laikotarpio, metų laiko ritmą ir tendencijas. Tam pasiduoda ir dekorui skirta spauda. Nors manau, kad mūsų profesija turėtų daugiau galvoti apie amžinumą, o ne mados tendencijas.

1618994747481451 16087 press balmain 10 13 1628333

 

Ar ilgaamžiškumas taip pat buvo tas kriterijus, dėl kurio kūrybos agentūros „Chandelier Creative“ įkūrėjas Richardas Christiansenas kreipėsi į jus, galvodamas apie Flamingo Estate vilą?

 

Ši vila turi tokią traukos jėgą, kad Richardas ją įsigijo nė neaplankęs. Iki tol keturiasdešimt metų ten gyvenęs senelis buvo apsuptas jo kaip gėjų pornografijos prodiuserio gyvenimo likučių: galybės negatyvų, filmo juostų, aksesuarų. Įsigijęs šį namą, Richardas pakvietė mus sugalvoti „jo malonumų ir fantazijų sodo“ tęsinį.

 

Beprotiškas projektas ar projektas bepročiui?

 

Abu! Bet Richardas yra labai mielas beprotis. Jis jau turėjo ant milžiniškos dykumų agavos pamato pastatytų namų viziją. Apsispręsti padėjo jo viešnagė mūsų įrengtame Londono „Chiltern Firehouse“ viešbutyje. Flamingo Estate viloje nusprendėme betoną panaudoti laiptams tarp Malaparte vilos ir čia esančio zikurato bei vonių paviljonui. Šią vietą kūrėme tartum tai būtų dienos kulminacijos vieta. Vonioje savininkas maudosi du kartus per dieną, tad tai turi būti atsigavimo šaltinis, kur galima įžiebti židinį, nuo kurio liepsnos viskas žėrėtų. Spalvos ir šviesa čia turi lemiamą vaidmenį. Bičiuliai ekologai, nesijaudinkite, pasirūpinome, kad vonių vanduo būtų panaudotas sodui laistyti!

1618994763958341 6235 07
1618994768466111 6215 04

NOEL MANALILI, DAN GLASSER, ADRIEN GAUT nuotraukos

susiję straipsniai

Rekomenduojame