Moderni klasika po istoriniais skliautais - L'Officiel
Erdvės

Moderni klasika po istoriniais skliautais

Kol sukiesi praeitį sergstinčiais namo sostinės Senamiesčio Subačiaus gatvėje laiptais, nuo jų laibumo, o gal aukštuminėje laiptinės dalyje užklumpančios šviesos ima suktis galva.
Reading time 6 minutes

Erdvės ir laiko pojūtis – lyg iš XIX a. pradžios, o dar Gaudí stilistikos su pilkšvai rožiniu sienų dekoru užuominos – ir nebeaišku, ko tikėtis iš per du aukštus išsidėsčiusio 170 m2 būsto interjero, kuris išnyra iš už ištaigingų laiptinės durų.

Iš po istorinio sluoksnio

Panašios stilistikos abstrakčiomis formomis ir gausiais ornamentais išsiskiriančių architektūros erdvių Vilniuje vos keletas. Beveik dvejus metus šiuolaikiniam gyvenimui XIX a. pradžios Senamiesčio erdvę jaukinusi architektė Laura Grigaravičiūtė sako, kad šio interjero idėją pakuždėjo laiptinės istorija: seno granito laiptai, turėklai su porankiais… Tačiau prireikė nemažai laiko šio statinio istorijai pratęsti: „Atkurti tai, kas susidėvėję ir atgyvenę, visuomet užtrunka, bet tai istorija, statinio autentika. Atsakingai sau būstą įsirenginėjantys užsakovai žino – be profesionalų – dailininkų, dekoratorių, konstruktorių – žvilgsnio gero rezultato nebus.“

 

Šiuo atveju per du aukštus išsidėstęs butas taip pat derintas prie naujų šeimininkų poreikių: paplatinus įėjimą, įsileista į jį daugiau dienos šviesos, pakeistas ir šiek tiek pakoreguotas į antrą aukštą vedančių medinių laiptų linkis, kiek atlaisvinta prieškambario erdvė. Tiesa, susidėvėjusias medines grindis hole teko keisti į akmens marmurą, tačiau kitose erdvėse smulkia medienos eglute išsidėsčiusios medžio grindys išliko: nubeicavus ir nušveitus jas rezultatas džiugino.

L. Garbačausko nuotrauka

Toliau – sienų ir jų lipdinių perdažymo etapas (prieš tai auksu, sidabru ir raudonais motyvais gana aktyviai švietę sienų akcentai naujųjų šeimininkų nežavėjo). Nudažius juos vientisa balta spalva detalėmis perkrauto baroko sunkumo neliko, o buto erdvės ne tik optiškai prasiplėtė, bet ir įgavo lengvumo, subtilumo.

Virtuvėje – lyg restorane

Iš šiek tiek paplatinto prieškambario keliaujant į virtuvės zoną užsukusius svečius pasitinka virš salos vienodu ritmu išrikiuoti stiklo šviestuvai. Į baltą erdvę nepabijoję įsileisti pilkos (sienos) ir juodos (kėdės) spalvų šeimininkai virtuoziškai prisiderino prie valgomojo panoramos – pro langą regimų juodų cerkvės kupolų. Kad ir kur prisėstum – prie medinio stalo ar baltos salos, itin derančios su medžio fasado virtuvės spintelėmis, – virtuvė neatrodo centrinė būsto erdvė, tačiau nustebina savo funkcionalumu ir talpumu (spintelėse paslėpti visi puodai ir keptuvės). Ši erdvė kuria restoraninės aplinkos iliuziją, negali atitraukti akių nuo baltų sienos lipdinių ir gartraukio ažūrų.

Virtuvės erdvė kuria restoraninės aplinkos iliuziją, negali atitraukti akių nuo baltų sienos lipdinių.

Paprastas, tačiau labai gerai apgalvotas sprendimas – kasdien nereikalingas virtuvės kėdes, kurių įprastai prireikia tik per šventes, sustatyti po į antrą aukštą vedančiais laiptais. Prie šių medienos priderintos kėdės sudaro darnią visumą ir kartu taupo valgomojo erdvę. Tamsios grindjuostės tarsi papildo ir atkartoja laiptų motyvą.

 

Ta pati baltumos ir švaros tematika pratęsiama ir pirmo aukšto vonios kambaryje. Duoklę veidrodžiui atidavusi spintelės siena ne tik plečia erdvę, bet ir atspindi marmurinį stalviršio paviršių bei šalia kabantį meno kūrinį. Vonios santechnika balta, o šią labai gerai išryškinta apatinių sienų raštai.

L. Garbačausko nuotrauka

Valgomojo stalas „Bella“ (RICCO baldų salonas), L. Garbačausko nuotrauka

Ta pati baltumos ir švaros tematika pratęsiama ir pirmo aukšto vonios kambaryje. Duoklę veidrodžiui atidavusi spintelės siena ne tik plečia erdvę, bet ir atspindi marmurinį stalviršio paviršių bei šalia kabantį meno kūrinį. Vonios santechnika balta, o šią labai gerai išryškinta apatinių sienų raštai.

L. Garbačausko nuotrauka

Gyvybingas menas

„Būsto interjeras be meno – visai kaip žmogus be dvasingumo, negyvas“, – atvirai dėsto devintus metus butų ir namų interjerą kurianti L. Grigaravičiūtė. Ir valgomajam, ir miegamajam, profesionalės teigimu, galima surasti itin derančių kūrinių. Tarsi pagrįsdama išsakytus teiginius architektė demonstruoja čiurlioniškus Senamiesčio buto paveikslus.

 

Pilkų svetainės baldų, užuolaidų, ažūrinio šviestuvo fone kūrybiškumas veržiasi iš į sieną atremtų paveikslų. Su kambario interjere sušvintančia medinių baldų faktūra deranti spalvinė gama išbudintų ir niūriausią dieną.

Trivietė sofa „Matera“ (RICCO baldų salonas), L. Garbačausko nuotrauka

Pirmasis buto aukštas talpina ir gana vyrišką miegamąjį, kurio ryškiausias akcentas – asimetriškas šviestuvas, savo spalva priderintas prie medinių grindų ir lovatiesės. Veidrodinė spinta, miegančiojo ramybę sergstinčios ilgos pilkos užuolaidos bei užmerktomis akimis į lovą kviečiantis vyras iš tapybiško meno kūrinio kambarį pripildo ramybės.

 

Šių namų šeimininkai ne mažiau didžiuojasi antrajame buto aukšte įrengtu miegamuoju. Šlaitinis stogas, kurį palydi sijos pilkame sienų fone, – architektės pasiūlytas ir prigijęs sprendimas. Šviestuvų baltumą šioje erdvėje drumsčia tik tapybos darbas, matyt, kad nubudus ryte nepristigtų šeimininkams žvalumo (kol dar neužvirta pirma kava).

L. Garbačausko nuotrauka

Jaukių vakarų būstinė

Itin jauki antrojo aukšto erdvė, kurioje norisi vakaroti, lauko termometro stulpeliui ėmus baksnoti minusą – mėlynoji sofa su židiniu. Priešais ją esanti spinta – tikras išsigelbėjimas užsukus gausesnei kompanijai, mat ji slepia mini virtuvę su plautuve. Taigi ne tik pavaišinti, bet ir susiplauti indus bėdos nebus – viską galima atlikti čia pat, neteks laipioti laiptais su virduliais.

 

„Neatsitiktinai šios erdvės sienų dekorui pasirinktos įdomesnės plytos, – intriguoja interjero dizainerė. – Tereikia kilstelėti akis į pro langus matomą panoramą ir prieš save išvysite šio sprendimo kaltininkę – Senamiesčio Filharmoniją. Jos ir kambario plytų dekoras identiškos spalvos. Vakarais tai kuria itin jaukią atmosferą“, – pasakoja sumanymo autorė L. Grigaravičiūtė.

 

Skoningų ir netikėtų sprendimų šiame kambaryje esama ir daugiau. Štai iš patefono plokštelės atsiradęs laikrodis, atrodytų, iš vielučių pagamintas metalinis šviestuvas, kurio šešėlis krinta ant komiksų menu vadinamo paveikslo – tai vis jaukių vakarų atributai, be kurių kūrybiškos erdvės jau sunkiai įsivaizduojamos.

 

Gerų sprendimų esama ir šiltesnėms namų gyventojų popietėms – iš antrojo aukšto galima išeiti į terasą, o ten jau kepsninė, patogūs krėslai pokalbiams ir pan. Nors kas sakė, kad vakarėjančiai panoramai stebėti lauko terasa žiemą netinkama? Apsigobus šiltesniu pledu ar su karšta arbata tokia vakaronė būtų daugiau nei tobula.

susiję straipsniai

Rekomenduojame