Erdvės

Modernios miniatiūrinio 21 kv. m. lofto metamorfozės

Vilniaus Naujamiestyje esantis loftas nykštukas persikūnijo į minimalistinės stilistikos stebuklą, kuriame visko yra lygiai tiek, kiek reikia.
Reading time 7 minutes

21 kvadratinis metras. Tokio miniatiūrinio dydžio erdvėje interjero dizainerė Agnė Stanikūnaitė turėjo ne tik sukurti konceptualią, esteto akiai malonią aplinką, bet ir pritaikyti ją gyventi kasdien. Su jos pagalba Vilniaus Naujamiestyje esantis loftas nykštukas persikūnijo į minimalistinės stilistikos stebuklą, kuriame visko yra lygiai tiek, kiek reikia.

 

 

Agne, lofto erdvė – ypač maža. Kuriant interjerą tokiam nykštukui daugiau malonumo ar iššūkių?

 

Kai pirmąkart įžengiau į loftą, jame buvo 21 kvadratinis metras. Po visų remonto darbų ir mano idėjų įgyvendinimo atsirado visi 32! Man visada malonu gauti iššūkio reikalaujantį objektą, nes tik tokiu atveju pabaigus darbus apima trigubas džiaugsmas, pasididžiavimas.

 

Pateikusi idėjų, dažnai gaunu atgal nemažai skepticizmo – esą tai nėra įmanoma. Atremti tuos „neįmanoma“, „nepadarysime“, „neišeis“ – štai kas yra vienas didžiausių iššūkių. Tokie komentarai visada kerta į paširdžius, bet stengiuosi nenuleisti rankų, tariuosi su profesionalais. Žinoma, būna atvejų, kai esu tikrai neteisi su savo prielaidomis ir tenka pasikliauti žinovais. Galima rinktis ir paprastesnį kelią, bet kitaip tiesiog neišeina, todėl mano projektai ir būna tokie truputį kitokie, netipiniai.

 

 

Kai kalbama apie nykštukines erdves, norom nenorom žvalgomasi į minimalistinį interjero stilių. Aš klystu? Apskritai, kokiais triukais vizualiai galima padidinti erdvę?

 

Nebūtinai! Kiekvienu atveju viskas priklauso nuo užsakovo pageidavimų ir pajautimo. Pasitaiko ir labai tuščių nykštukinių erdvių, o ir apkrautų, išnaudotų maksimaliai. Nerekomenduočiau į mažą erdvę keltis gyventi su visu sukauptu kraičiu. Mažoje erdvėje svarbu turėti tik reikalingiausių daiktų, nes jų tiesiog nėra kur dėti. Šis loftukas  būtent toks. Jis funkcionalus, bet neapkrautas. Be abejo, erdvės siaurumas lėmė, kad sienas reikėjo palikti tuščias jose fiziškai nebegalėjo atsirasti nei lentynų, nei dekoro. Tad akcentais tapo sienos spalva, išskirtinė grindų tekstūra. Kai nedidelėje erdvėje atsiranda bent pora tokių stiprių akcentų, lieka nepersistengiant sudėlioti reikalingiausius daiktus ir jau galima gyventi. Jeigu erdvę būtume palikę šviesią, paprastą, lakonišką, ji taptų tiesiog koridoriuku. Erdvės kartais pačios padiktuoja, ką daryti. Man padeda ir intuicija.

 

Bandant optiškai padidinti nykštukines erdves, būtina atkreipti dėmesį į patalpų formą. Daugelis mažų erdvių tikrai atrodo erdviau, kai paliekame jas šviesesnes, protingai integruojame veidrodžius, atkartojame tekstūras. Bet jeigu erdvė labai siaura, kaip atsitiko ir šįkart, turime imtis sunkiosios artilerijos, nes standartinės taisyklės nebepadės. Įvairiais triukais patalpai suteikiamas charakteris, kitoniškumas, gyvybė.

Kaip šis būstas buvo pritaikytas gyventojų poreikiams?

 

Kai kūriau interjerą, šis loftas neturėjo konkretaus gyventojo, butas buvo ruošiamas nuomai. Projektuodami šią erdvę stengėmės viską, kas tik įmanoma, atiduoti žmogui. Visada kurdama įsivaizduoju, kad pati čia gyvenu, – kur grįžusi dėsiu daiktus, kur eisiu, kur prisėsiu, kur nuo visų pasislėpsiu.

 

Gyvenimą tokiose sudėtingose patalpose palengvins virtuvės funkcionalumas, nes po laiptais išmaniai paslėpėme buitinę techniką. Taip, tokioje miniatiūrinėje patalpoje yra ir indaplovė, ir skalbimo mašina! Taip pat pirmame aukšte sugebėjome integruoti papildomą spintą, nors iš pradžių tai atrodė tiesiog neįmanoma. Bene labiausiai džiaugiuosi dėl pakankamai erdvios svetainės ir net šalia jos esančio mažyčio valgomojo, o tai tokioms erdvėms tikrai neįprasta, juk dažnai valgoma tiesiog svetainėje. Svetainėje vietoj palangės padarėme paminkštinimą, kad būtų galima jaukiai susirangyti ir pabūti su savimi. Jaukumo ir šilumos atsirado ir dėl židinio.

 

Galiausiai tokiame mažyčiame būste radosi du aukštai. Pirmame įkūrėme didelį ir funkcionalų virtuvės komplektą su visa reikalinga buitine technika, valgomąjį, svetainę ir dar neminėtą koridorių, kad namo grįžęs gyventojas iškart nepatektų į gyvenamąsias patalpas. O antrame aukšte – mini biuras, miegamasis ir įeinama drabužinė. Ir visa tai – su peizažu pro vienintelį būsto langą. Išgavome labai daug funkcionalių erdvių, o juk blogiausiu atveju čia būtų tik virtuvė, svetainė ir miegamasis. 

 

 

Kalbant apie būstų įrengimo tendencijas, minimalistinis interjeras vis dar aktualus, mėgstamas žmonių?

 

Sakyčiau, kad pamažu baigiame pralaužti ledus ir pamėgti ekspresyvesnį stilių, bet taip rizikuoja toli gražu ne visi. Daugelis atsisako išraiškingesnių spalvų ar detalių, todėl galiu teigti, kad minimalistinis, lakoniškas stilius vis dar ima viršų. Kita vertus, kasmet matome vis daugiau susidomėjimo ekspresyvesniais interjerais.

 

Nepulčiau teisti tų, kurie nori paprastų, lakoniškų namų, nes ne kiekvienam namai – tai meno kūrinys, taip pat ne kiekvienam namai yra visam gyvenimui. Ne visi apskritai turi laiko galvoti apie namus, todėl kreipdamiesi į dizainerį tikisi racionalių sprendimų ir lakoniško stiliaus ilgam laikui.

 

Tie, kurie turi išskirtinių norų, neretai turi meno ar mados žinių bagažą, jų pasaulėžiūra kitokia, nes jie kitaip mato spalvas, formas, domisi tendencijomis, todėl tokiems galima įsiūlyti tikrai šiuolaikiškesnius, ryškesnius sprendimus.

Kokią estetiką pati propaguojate savo darbuose? Jums mažiau yra daugiau ar mėgstate ir puošnesnį, detalėmis gausų stilių?

 

Man patinka atsakingai parinktos detalės, bent jau tokį interjerą kurčiau sau. Negailėčiau detalių, meno kūrinių, išraiškingesnio šviestuvo... O darbe galiu prisitaikyti prie esamos situacijos ir užsakovų noro, neperšu savo nuomonės, bet stengiuosi padėti suprasti, šiek tiek edukuoti.

 

 

Akivaizdu, kad nesate abejinga madai. Kokiam Lietuvos ar užsienio kostiumo dizaineriui norėtumėte sukurti namų interjerą?

 

Tikrai nesu abejinga. Potraukis prie mados toks pat stiprus kaip ir prie interjero dizaino. Laikas bėga, keičiasi požiūris, įrengiamų erdvių stilius ir kokybė. Viskas kaip dėl mados  mes bręstame, išaugame greitąją madą, vartojame lėčiau ir kokybiškiau. Vis labiau atrandu džiaugsmą mėgautis kokybiškais daiktais.

 

Iš lietuvių žaviuosi prekės ženklo D. Efect kūryba. Žaviuosi švedų ženklu Acne Studios. Taip pat man labai artimas Céline minimalizmas. Patinka viskas, kas paprasta, kokybiška, ilgaamžiška.

 

Labiausiai norėčiau sukurti interjerą skrybėlių dizaineriui – tai būtų tikrai didelė svajonė, nes skrybėlės – mano aistra, neatsiejama stiliaus detalė. Kiek tekę gilintis į skrybėlių dizainerių gyvenimą, visi jie labai charizmatiški, kitaip mato pasaulį.

 

Nuo seno stebiu skrybėlių gamintojų „Borsalino“ istoriją. Deja, šiuo metu 160 metų gyvavusi kompanija atsidūrė ties bankroto riba. Ką gi – nieko nėra amžino... Jų skrybėlėmis puošėsi daugybė muzikos garsenybių, kino herojų, vien juostą „Casablanca“ prisiminus... Žinoma, kompanijos įkūrėjų jau nebesutikčiau, bet tie, kurie tęsia tradiciją, žino firmos istoriją ir vertybes, galėtų daug visko papasakoti. Jiems ir norėčiau sukurti namus. Tikiu, kad yra prikaupta begalė įdomių, kompanijos istorijai svarbių daiktų, kuriuos galėčiau panaudoti kurdama interjerą. Kurti stiprioms, sėkmės lepintoms ir nesėkmių grūdintoms asmenybėms su stipriu stuburu visada įdomu!

Leono Garbačausko ir Domus galerijos nuotr.

susiję straipsniai

Rekomenduojame