Grožis

Sugrįžimas į Grasą: legendinio aromatų miesto atgimimas

Kas būtų, jei, į Grasą sugrįžus prabangos namams, kiek atgyvenęs ir išblukęs miestas vėl taptų brangakmeniu, kokiu kadaise ir buvo?
Reading time 3 minutes
Iš kairės: levandų, irisų ir rytietiškų prieskonių aromatas „Bucoliques de Provence“, 100 ml, 125 Eur, L’ARTISAN PARFUMEUR; Rožių, irisų ir virgininių kadagių aromatas „Rose de Vents“, 100 ml, 210 Eur, LOUIS VUITTON; Graso mieste augintais šimtalapiais erškėčiais dvelkiantys kvepalai „La Colle Noire“, 125 ml, 198 Eur, DIOR; Šimtalapių erškėčių ir jazminų žiedų kvapusis vanduo „Chanel N° 5“, 100 ml, 138 Eur, CHANEL.

Praėjusį lapkritį įtrauktas įUNESCO nematerialųjį kultūros paveldą, Graso miestas Prancūzijos Pajūrio Alpių departamente, regis, susigrąžina kvepalų sostinės titulą. Jau kurį laiką miestas buvo tik turistinė parfumerijos pasaulio vitrina, tegebėjusi prisiminti šlovingą praeitį.

 

Viduramžiais Grasas buvo odminių ir pirštinių gamintojų miestas. Tačiau viena geniali mintis pakeitė jo veidą: idėja pagamintas prasto kvapo odines pirštines iškvėpinti regiono augalų – levandų, jazminų, apelsinmedžių, mimozų – ekstraktais. Netrukus regioną garsino žalios spalvos oda (spalvą suteikdavo odos apdorojimas mastikinėmis pistacijomis ir mirtomis) ir aromatingos pirštinės, kurias Caterina de’ Medici išpopuliarino Prancūzijos dvare, o vėliau šių pirštinių geidė jau ir visa Europa.

Viduramžiais Grasas buvo odminių ir pirštinių gamintojų miestas.

Iki pat devintojo dešimtmečio pradžios Grasas buvo pasaulį svajoti verčiantis miestas. O paskui – nieko. Globalizacija ir nekilnojamojo turto rinka lėmė kvapų pramonės delokalizaciją. Pamažu buvo uždarinėjamos gamyklos, Graso miestas išsikvėpė, kol galiausiai net išsivadėjo.

Ketvirtajame dešimtmetyje čia auginta 14 300 hektarų parfumerinių augalų, 2000-aisiais teliko vos 50. Tad pastaruoju metu Grase buvo galima užuosti priealpių orą, nostalgiją ir begalinį nuobodulį. Gal todėl, kad 1921 metais legendinis aromatas „Chanel N° 5“ buvo sukurtas būtent šiame regione (jo kūrėjas Ernestas Beaux 1919 metais apsigyveno vos už kelių kilometrų nuo Graso jazminų laukų), Chanel pirmieji sugrįžo į šį parfumerijos lopšį. Prieš tris dešimtmečius pasirašę išskirtinę sutartį su Mul šeima, Chanel parfumeriai įsipareigojo ne tik iš šio legendinio tiekėjo nupirkti visą Graso jazminų ir šimtalapių rožių derlių, bet ir pasodinti kelias prieš kurį laiką iš šių vietovių išnykusias augalų rūšis, pavyzdžiui, tuberozas.

 

Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė mados namai Hermès, 2005 metais čia įkūrę savo parfumerio Jeano Claude’o Ellenos ateljė. Pas jį žmonės keliauja net iš Paryžiaus! „Idėja – ne tik grįžti prie ištakų, priartėti prie žaliavos, bet ir atrasti kūrybos laisvę, nutolti nuo Paryžiaus ir visų jo rinkodarinių vilionių“, – prisimena šis kūrėjas.

Tad pamažu ženklas „Made in Grasse“ (liet. pagaminta Grase) atgauna savo prestižą. Mados namai Dior į šį kraštą grįžo prieš trylika metų, įsikūrė Colle Noire pilyje, kuri kadaise priklausė šių mados namų įkūrėjui ir kur buvo sukurti nuostabiausi šio ženklo kvepalai. LVMH grupei priklausanti „Fontaines Parfumées“ (liet. Kvapniųjų fontanų) tvirtovė tapo Louis Vuitton ir Dior kūrybos vieta – kvapniame Edeno sode įkurta tikra aromatų laboratorija.

Paklaustas, kodėl ją nusprendė įkurti savo gimtajame krašte, LVMH grupės par-fumeris atsakė: „Grasas – tai geriausiai meistrystės sąvoką atitinkantis miestas ne tik kalbant apie augalų auginimą, bet ir apie žaliavos apdorojimą.“

 

Tuo tiki ir Graso valdžia, tad praėjusį sausį nuspręsta žemdirbystės plotus padidinti penkis kartus – nuo 178 iki 928 hektarų, o 70 iš jų lengvatinėmis sąlygomis bus skirta jauniesiems ūkininkams. Grasas tampa startuoliu, kviečiančiu mieste kurtis naujausias technologijas, padėsiančias išgauti kuo natūralesnius kvapus. Panašu, kad UNESCO nominacija tapo vienu pirmųjų visų šių pastangų įvertinimu. O ir patys prekės ženklai Grase įžvelgia ne tik žaliavų centrą, bet ir prancūziškos kokybės simbolį bei kvepalų gerbėjų sostinę.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame