Grožis

Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė: manau, gražiausia tiesiog būti drąsiam šiandien

Talentingoji televizijos laidų ir renginių vedėja. Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė dažnai vadinama stiliaus ir grožio ikona, tačiau koks žmogus yra gražus pačiai Indrei? Kada ji jaučiasi gražiausia, o kada – blogai? Apie viską – interviu su Indre.
Reading time 6 minutes
Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė, Martyno Stankaičio nuotr.

Indre, kas jums yra gražus žmogus?

 

Tas, kurio net akyse matosi, kad jis nebijo. Nebijo nei būti, koks yra, nei keistis. Mums įprasta sakyti, gražus tas, kuris nebijo būti savimi. Bet gyvenime yra etapų, kai ieškai savęs, kas, jei dar kas nors nerado? Bus negražus? Juk ne. Manau, gražiausia tiesiog būti drąsiam šiandien. Kada nors, kai paklausiu savo vaikų apie pirmąją jų meilę, labai tikiuosi išgirsti jų pačių vardus. Taip gražu turėti širdį, kuri savimi didžiuojasi.

 

Kaip manote, kas svarbiau – išorė ar vidus?

 

O gal galime rasti viduriuką? Labai gražus vidus ir nesiprausęs žmogus? Kraštutinumai niekaip nepataiko į mano grožio suvokimą.

 

Kada jaučiatės pati sau gražiausia? Ar turite kokių nors specialių grožio ritualų?

 

Kiekvienas turbūt turime savo metų ciklus. Aš sau labiausiai patinku vasarą ir kai ima snigti. Kaip tai susiję, neklauskite, nemoku paaiškinti, bet visada žinau, kad, kai pajusiu, kad atėjo vasara, arba pamatysiu pirmą sniegą, kažkas kita nata suspindės ir grožyje.

 

Ar gyvenime buvo laikotarpis, kai pati sau nepatikote?

 

Jei reikia prie ko nors prisikabinti – rasiu. Jei nebūtina, nekreipsiu dėmesio. Labiausiai nepatinku, jei net ir nevalingai save su kuo nors imu ir palyginu. Manau, lengva pastebėti, kad yra vietų, kur labai nemėgstu išsišokti, pavyzdžiui, visada renkuosi saugesnį žodį. Bet tai mano pasirinkimas, kaip ir mano pasirinkimas kartais leisti sau truputį išsišokti stiliumi. Tą akimirką, kai pradėsiu lygintis, visada jausiuosi blogai.

Kaip bėgant laikui keitėsi jūsų požiūris į grožį apskritai ir pačią save?

 

Jis vis dar keičiasi. Bet stengiuosi nedaryti radikalių sprendimų, po kurių nebebūtų kelio atgal. Mano kūne nėra nei tatuiruočių, nei auskarų (tik klasikinis ausų variantas), nei antikūnų. Net ir antakiai – vešlūs ir tikri (šypsosi) .

 

Koks jūsų požiūris į makiažą? Jis paslepia ar paryškina moterį? Ar makiažas turi įtakos jūsų pasitikėjimui savimi?

 

Man tiesiog patinka pati procedūra. Labai dažną rytą pradedu vizažistės kėdėje ramiai gerdama kavą. Savotiška meditacija, o profesionalai atlieka savo darbą. Gerai jaučiuosi su makiažu, bet tikra šventės vieta man – ta, kurioje jo nereikia ir niekas nepastebi, kad esu be jo.

 

Ne kartą esate bendradarbiavusi su įvairiais kosmetikos ženklais, grožio klinikomis. Kaip jūs pati renkatės kosmetiką? Kas jums – svarbiausia? Pasikliaujate specialistais ar labiau renkatės kosmetiką pati?

 

Nežinau, kaip tai nuskambės, bet aš tikrai nuoširdžiai mėgstu reklamas. Savotiškas menas, į „Kanų liūtus“ galėčiau važiuoti kiekvienais metais ir nesigėdysiu sakydama, kad pirmą kartą produktą man parduoda reklama. Štai jau antras kartas – mano asmeninis sprendimas. Gal dėl to ir bendradarbiavimas – ilgalaikis. Jei pradėjau dirbti su kokiu nors prekės ženklu ir išbandytas man jis nuoširdžiai tiko, kam kažką keisti? Mano lentynose tai nugula ilgam. 

Ar esate prisiekusi grožio procedūrų ir produktų mėgėja, ar tai nėra ta sritis, kuriai skiriate ypač daug dėmesio?

 

Procedūroms labai labai labai neturiu laiko. Atliekamos tik tos, kurios tikrai reikalingos. Jei ko nors galima išvengti, greičiausiai išvengsiu. Kai susilaukiau vaikų, daug kas pasikeitė. Anksčiau tikrai labai mėgau masažus, o dabar tarsi mėgstu prisiminimą apie tai, kad juos mėgau. Kai turiu laisvo laiko ir juos imu planuoti, kažkodėl tai nebeteikia džiaugsmo, noriu kitokių veiklų ir kitokio savęs lepinimo. Pavyzdžiui, buvome vasarą su Marija Kipre, išsinuomoti vandens motociklą ir su juo plukdinti dukrytę buvo daug geresnė procedūra nei bet koks masažas pasaulyje. Ir dabar, jei sakytumėte, sugalvok, kaip nori save palepinti, sakyčiau, kad noriu skirsti su vaikais slidinėti.

 

Esate itin įtakinga nuomonės formuotoja, kaip manote, kokia yra socialinių tinklų įtaka grožio suvokimui?

 

Noriu galvoti, kad mes savotiškai ugdome kritinį mąstymą. Pati seku nuomonės formuotojus, kurie turi keliolika milijonų sekėjų. Yra krūvos dalykų, kurių pati užsimanau, nusižiūriu arba negaliu gauti. O gal net nemėgstu arba nepritariu, bet žiūriu į tai sveikomis akimis ir kritiškai. Gal kiekvienas taip pabandome?

 

Ar esate kada nors susidūrusi su požiūriu „graži – tai kvaila“?

 

Į akis ir apie save – niekada. Už nugaros, manau, tokie epitetai praskrenda. Jei jie kažkaip žeistų – gal turėtų savyje tiesos, bet nežeidžia.

 

Kaip manote, grožis – privilegija, atverianti visus kelius? O gal, priešingai – kartais kiša koją?

 

Sena gera tiesa – sutinka pagal išvaizdą, palydi pagal protą. Niekas čia per amžius nesikeičia. Gal tik socialiniuose tinkluose mažiau vietos „palydėti“, tad truputį galima iškreipti realybę.

Kaip manote, kokios yra didžiausios grožio pasaulio „bėdos“?

 

Bet kuris kraštutinumas. Žinau, žinau, ką dabar galvojate ir man prikišite liesumą. Bet jau pasitaisiau, problemų neturėjau, tik labai greitą gyvenimo tempą ir du mažus vaikus.

 

Ar egzistuoja riba tarp elementaraus ir perdėto rūpinimosi savimi? Kada pagal Indrę jau yra per daug?

 

Pagal Indrę per daug yra 12 klausimų apie grožį (juokiasi). Gražu rūpintis savimi, buitimi ir to labai stipriai nesureikšminti.

 

Ko palinkėtumėte toms, kurios nesijaučia gražios ir savęs nemyli? Kaip atrasti vidinio pasitikėjimo ir nugalėti kompleksus?

 

Įkvėpkite, iškvėpkite ir eikite užkariauti pasaulio! Nėra tinkamų priežasčių savęs nemylėti, yra tik pasiteisinimai kažko nedaryti: nesikelti, nebandyti, neiti, nekalbėti, nesikeisti. Ir mažiau sukite sau galvą dėl grožio, su slidininko akiniais visų veidai vienodi, skirsis tik šypsenos dydis ir kostiumai. Tad rinkitės ryškesnius.

susiję straipsniai

Rekomenduojame