Grožis

Kaip lūpų dažai žengė per šimtmečius ir atsirado mūsų kosmetinėse?

Istorijoje pasakojama, kad raudonos lūpos tik labai neseniai tapo rafinuotos moters simboliu. Kviečiame pakeliauti per laikmečius su lūpdažiais.
Reading time 7 minutes
Goda Pele iliustracija

„Tai yra moteris raudonom lūpom, / Ant juodo fotelio ta moteris rūko.“ Skambant šioms „Solo Ansamblio“ dainos „Moteris“ eilutėms, įsivaizduojate fatališką moterį, kurios elegantiška išvaizda yra moteriškumo ir grožio etalonas. Bet ar visada makiažas kėlė tokių asociacijų?

Pirmasis makiažas – tik kilmingiesiems

Žvelgdami į makiažo istorijos pradžią, turėtume paminėti jau pačias pirmąsias civilizacijas, kur makiažas buvo tam tikras kilmės ir statuso simbolis, o dažėsi ir moterys, ir vyrai.

 

Pirmieji lūpų dažai kildinami iš Šumerų kultūros, kur protėviai veido bruožus ryškindavo spalvotomis uogomis, sutrintais vabzdžiais, uolienų pigmentu. Juodas ir tamsiai violetines spalvas mėgo Egipto civilizacijos kilmingieji, o ikoniškojo Kleopatros akių kontūro tikriausiai nė nereikia priminti. Tuo metu žmonės kaip kosmetikos priemones naudojo ir nuodingas medžiagas – jodą, bromą, šviną, kurios turėdavo rimtų pasekmių jų naudotojų sveikatai ir net gyvybei.

Pilkieji viduramžiai

Nors makiažas gyvuoja taip pat ilgai kaip ir visa civilizuota žmonija, tai ne visada buvo visuotinai priimtinas reiškinys. Paryškinti veido bruožai ilgainiui imti laikyti laisvamanių moterų skiriamuoju bruožu. Graikijos imperijoje padažytos lūpos buvo įstatymo numatytas privalomas prostitučių atributas!

 

Vis dėlto viduramžiai gerokai pristabdė moters saviraiškos įvairovę ir išsilavinusias, smalsias bei kitaip patriarchališkai viduramžių krikščionybės sistemai prieštaraujančias moteris laikė raganomis. Lygiai tas pat galiojo ir veido ryškinimo tradicijoms – Bažnyčia draudė save gerbiančioms moterims naudoti makiažą, o raudonai lūpas besidažančios moterys to meto visuomenės buvo laikomos Šėtono pasekėjomis ir palaidūnėmis. Norėdamos „natūraliai“ paryškinti lūpas moterys jas žnaibė, kandžiojo ir trynė citrinų rūgštimi.

Anksčiau Bažnyčia draudė save gerbiančioms moterims naudoti makiažą.

Jei klaustumėte grožio patarimų viduramžių moters, tikriausiai į rankas jums būtų įbruktas pincetas. Šviesus ir apskritas veidas įpusėjus antrajam tūkstantmečiui tapo grožio etalonu, tad moterys visiškai nusipešiodavo ne tik antakius ir blakstienas, bet ir plaukus priekinėje galvos dalyje ir taip gerokai paaukštindavo kaktą. Veidą moterys balindavo gyvsidabriu, švinu, karbolio rūgštimi. Jei labai pasisekdavo, po tokių toksiškų grožio mikstūrų naudojimo moterys nenusinuodydavo iš karto, o likdavo pasiligojusios ir subjaurota oda.

Lūpų dažai, kuriuos žinome šiandien

Kieto pavidalo lūpų dažai sukurti dar IX a., tačiau ilgus šimtmečius lūpų dažymasis buvo gana keblus procesas. Lūpų dažų gabalėlis buvo vyniojamas į audeklo ar kitos medžiagos skiautę arba laikomas mažoje dėžutėje, o dažais pasinaudoti galėjai šepetėliu arba pirštais. Prancūzų kompanija Guerlain, pirmoji pradėjusi gaminti ir pardavinėti lūpų dažus, juos vyniojo į šilko popierių. Patys kūrėjai šį produktą vadino „lūpų dažų lazdele“ (pranc. rouge à lèvres en bâton) ir rinkoje jis pasirodė dar 1870-aisiais.

Prancūzų kompanija „Guerlain“, pirmoji pradėjusi gaminti ir pardavinėti lūpų dažus, juos vyniojo į šilko popierių.

Patogus ir „neteplus“ lūpų dažų laikymo būdas, prie kurio esame pripratę šiandien, – mažas cilindrinis konteineris, iš kurio lūpų dažai išstumiami jų neliečiant. Tokią iš metalo pagamintą pakuotę pirmasis Amerikoje užpatentavo Williamas Kendallas, vėliau užregistravo ir patobulintą – išsukamo lūpų dažų konteinerio patentą.

 

Metaliniai, sidabriniai ar net paauksuoti praėjusio šimtmečio lūpų dažų konteineriai šiandien yra tikras kolekcininkų grobis. Priklausomai nuo to, kokiai įžymybei jie priklausė bei kokiais brangakmeniais jie inkrustuoti, prabangūs vintažiniai lūpų dažų konteineriai gali kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Tegyvuoja makiažas

1920-aisiais, kai pasaulį drebino moterų išsilaisvinimo judėjimas, ryškūs lūpų dažai drąsiai ir negrįžtamai išsikovojo vietą moterų kosmetinėse. Trumpai kirptis plaukus, nusipiešti plonus grakščius antakius ir ryškiai pasidažyti lūpas buvo ne tik mados, bet ir drąsių pažiūrų pareiškimas. Populiariausios to meto lūpų spalvos – tamsūs violetiniai, raudoni, rudi atspalviai.

 

Žengiant į trečiąjį dešimtmetį, „Didžiojo Getsbio“ stiliaus moteris išsilaisvino iš ankštų korsetų ir griežtų grožio standartų. Tai patvirtina Coco Chanel sukelta revoliucija – moterims ji sukūrė pirmuosius stilingus vyriškais laikytus drabužius: patogias kelnes, elegantiškus įliemenuotus kostiumėlius. Tačiau dėl makiažo Coco buvo griežtos nuomonės. Pasak kūrėjos, „moteris, kuri nenaudoja kosmetikos, pernelyg gerai apie save galvoja“. Apsirengusi patogiai, tačiau elegantiškai ir visuomet pasikvėpinusi, pasidariusi manikiūrą ir subtilų makiažą su raudonu lūpdažiu, Coco Chanel tapo savo laikotarpio grožio ikona. C. Chanel dėka raudonos lūpos, dryžuota marinistinė palaidinė ir elegantiška laikysena tuo metu tapo tikros prancūzaitės stiliaus dalimi.

Įvaizdžiai keitėsi, lūpų dažai liko

1930-aisiais Max Factor rinkai pristatė pirmąjį pasaulyje lūpų blizgį. Prasidėjus karui, jis buvo pigesnė lūpų dažų alternatyva, tad visame pasaulyje sulaukė didžiulio moterų susidomėjimo. Vis dar vyravo tamsios spalvos – burgundiški ir violetiniai baklažano atspalviai.

 

Vėlesni dešimtmečiai – kino žvaigždžių era, kai merginos norėjo būti panašios į Elizabeth Taylor, Audrey Hepburn ir Marilyn Monroe. Pastaroji itin išpopuliarino ir negrįžtamu šių laikų seksualumo simboliu pavertė ryškų raudoną lūpdažį. A. Hepburn garsiajame filme „Breakfast at Tiffany’s“ ne kartą naudoja Revlon „Pink in the Afternoon“ atspalvio lūpų dažus, kurių populiarumas neblėsta iki pat šių dienų.

1930-aisiais „Max Factor“ rinkai pristatė pirmąjį pasaulyje lūpų blizgį.

Mados tendencijos keitėsi, atėjo ir praėjo ryškaus lūpų kontūro, koralinių spalvų eros, sukurti įvairių kvapų, vandeniui ir bučiniams atsparūs lūpų dažai, žvilgūs, matiniai, kūno spalvos, pačių įvairiausių ir kiekvieno skonius atitinkančių spalvų ir tekstūrų lūpdažiai.

 

Šiandien, kai makiažo pramonė yra didžiausia per visą istoriją ir siekia daugiau nei 400 mlrd. dolerių, kosmetikos priemonių pasirinkimas yra platus kaip niekada. Gamtos tausojimo ir tvarumo judėjimai diktuoja naujausią lūpų dažų ir kitų grožio priemonių tendenciją – ekologiškų, natūralių ir saugių medžiagų naudojimą kosmetikos priemonių gamyboje, aukštus pačių klientų reikalavimus perkamoms prekėms.

 

Skaičiuojantys ilgų tūkstantmečių istoriją, lūpų dažai yra saviraiškos ir ekspresijos priemonė, leidžianti akimirksniu įgauti daugiau pasitikėjimo savimi. Kaip pasakė Monica Bellucci: „Lūpų dažai yra vertingiausias ginklas moters kosmetinėje. Jie turi galią pakeisti moters išvaizdą bei nuotaiką ir kartu sukelti visų susižavėjimą.“

susiję straipsniai

Rekomenduojame