Gyvenimo būdas

Agnė Jagelavičiūtė: nusprendžiau, kad šios atostogos bus mano, skirtos suaugusiesiems

Dievinu keliauti. Rašau šiuos žodžius ir sarkastiškai šypsausi mintyse traukdama save per dantį, kad, vaje, kaip netikėta. Žodis „traveller“, manau, yra vienas labiausiai nuvalkiotų žodžių, nes juo savo postus žymi visi, kas bent kartą yra važiavę šiek tiek toliau nei pas močiutę.
Reading time 3 minutes

Tai ir madingiausia „profesija“ socialiniame tinkle, ir populiariausias pomėgis CV prisistatymuose, tai ir nesibaigianti tema, kai oro prognozės išsemtos. Žodžiu, best small talk. Tik, kad aš jokia ne keliautoja. Aš esu paprasčiausia atostogautoja, o tai, sutikite, – žanras kitoks.

 

Žodis „keliautojas“ savaime suponuoja mintį apie kelionę. Ilgą ir sudėtingą. Aš turiu draugų keliautojų. Kad ir Simoną. Ji – šio žurnalo vykdančioji redaktorė ir tikra keliautoja. Gali dvejus metus planuoti ir dėlioti maršrutą, gali dėmesingai taupyti pinigus tam tikslui, suburti būrį bendraminčių ir tada su viena (VIENA!) kuprine ant pečių išvaryti kelioms savaitėms. Tokioms, kurias nesunkiai pavadintum „turisto pusryčiais“, kai lipimą į snieguotus kalnus ir maudymąsi kriokliuose skiria vos dvi dienos, o maudymosi kostiumas ir šiltkelnės bei peilis sudaro beveik pusę kuprinės kvotos.
 

Ne, mielieji, tai – ne aš. Žinoma, esu tokio charakterio, kad esant reikalui nueičiau tuos šimtus kilometrų, bet, ačiū Dievui, tokio reikalo nėra. Vienintelis dalykas, su kuriuo turiu susitaikyti rinkdamasi atostogautojos kryptį, tas, kad atostogavimas turi prastą šlovę. Tai neįdomus tinginių vartymasis pliaže be jokio turinio. Žodžiu, nuobodu. Bet ar tikrai ir ar visada?

 

1619510720940832 img 9214

Tai štai. Manau, kad kabinti nuobodulio etiketę atostogavimui tikrai per anksti. Juk atostogos neapsiriboja vien Palanga ar Šarm aš Šeichu, o ir galvoti, kad vienintelė pramoga tokioje kelionėje – septyni aukštai nuo švediško stalo lėkštėje tarp nuobodaus kiurksojimo pliaže, tikrai neverta. Nes viskas gali būti net labai kitaip. Tačiau reikia būti pasikausčius.


Priklausau kategorijai žmonių, kurie negali pakęsti, kai jiems aiškinama, kaip dirbti, bet lygiai taip pat aš niekada neužsiimu kitų žmonių darbu. Tokiu, kuriame jie yra profesionalai, ir tokiu, į kurį jie yra įsigilinę nepalyginamai rimčiau nei aš. Štai todėl, pavyzdžiui, tikiu skiepais (atsiprašau už netikėtą inkliūzą, bet labai į temą). Todėl, jog nepaskyriau dvidešimties savo gyvenimo metų tam, kad į tai įsigilinčiau, o tie, kas įsigilino, sako, reikia. Būtent dėl to aš pati sau atostogų ir neorganizuoju, nes, kai organizuoju, baigiasi Šarm aš Šeichu. Ir septyniais aukštais lėkštėje.
 

Pastarąjį kartą be vaiko atostogavau prieš porą metų, o visi, kas turi mažų vaikų, žino, kad „atostogos“ su vaikais – tik skambus žodis. Atostogos su vaikais yra elementarus aplinkos pakeitimas ir tiek. Todėl nusprendžiau, kad šios atostogos bus mano. Skirtos suaugusiesiems.
 

Liko tik pasirinkti kelionės planuotoją ir pradėti krauti lagaminus. Kad ir kaip būtų, ši kelionė, kaip ir dauguma manųjų, buvo tikrai impulsyvi ir reikalai ritosi kosminiu greičiu. Supratusi, jog man reikės pagalbos, pagalvojau, kad būtų kvaila jos ieškoti kažkur – suradau ją ne kur kitur, o mūsų žurnale!


Taip, išgirdote teisingai. Tiesiog pamąsčiau, kur esu skaičiusi apie įdomiausias kryptis, supratau, kad nieko įdomesnio nei žurnalo „L’Officiel Lithuania“ kelionių aprašymų lietuviškai tikrai nėra, tad žmogus, kurio prašysiu pagalbos, tapo akivaizdžiu: Aja, žurnalo kelionių redaktorė ir boutique tipo kelionių organizatorė. Vienas įdomiausių dalykų apie Ają man visada buvo tai, kad ji nemėgsta būti vadinama kelionių agente, nes ji – kelionių dizainerė, nesiūlanti prêt-à-porter (jau pagamintų prekių), o kurianti kelionės „kostiumą“ nuo pradžios iki pabaigos.

Visą Agnės Jagelavičiūtės pasakojimą apie atostogas Maldyvuose rasite L'OFFICIEL LITHUANIA balandžio numeryje.

1619510762780683 l officiel103 virselis 1

susiję straipsniai

Rekomenduojame