Gyvenimo būdas

Ryškiausi muzikos festivaliai ir unikalūs jų įvaizdžiai, nuo „Coachella" iki „Burning Man"

Festivaliai neabejotinai tampa pagrindiniu nerašytu vasaros mados podiumu. Tai pagrindinė vieta pademonstruoti stiliaus, gero skonio ir išskirtinumo suvokimą.
Reading time 11 minutes
Vida Press nuotr.

 

Saldus, kaprizingas, provokuojantis ir tai, ko neturi joks didysis podiumas, – toks yra XXI amžiaus populiariausių pasaulio festivalių stilius. Jis paklūsta pačioms valdingiausioms vasaros sezono tendencijoms, o jį papildo hipiškai nutrūktgalviškos natos.

 

Garsiausi pasaulio festivaliai, kuriantys ne tik muzikos, bet ir mados istoriją, šiandien yra žinomi kone kaip įtakingiausių stileivų sąskrydžiai. Senasis Woodstockas, saldžioji Coachella, mistiškasis Burning Man – pasaulinį festivalių protokolą padiktavę ir vis dar diktuojantys gigantai. Čia nėra raudono kilimo, vietoje jo – dykumų smėlis ir deginanti saulė, tačiau kostiumų išradingumas ir stilius šiuose festivaliuose jam beveik prilygsta.

 

Žinoma, festivalių stilius yra kur kas mažiau oficialus, nerūpestingas ir pasirengęs regzti romaną. Romaną su bet kuo: mada, muzika, menu, meile ar tiesiog gera nuotaika.Visus šiuos festivalius vienija vienas dalykas – menas. Kiekviename jų jis – skirtingas, turi savo braižą, būdus pamilti, o svarbiausia – savo stiliaus protokolą.

Užaugintas stiliaus daigas

Woodstockas yra išraiškingo ir tendencijas atitinkančio stiliaus daigą padėjęs festivalis. Pirmą kartą ši muzikos ir meno šventė įvyko 1969 metais, joje dalyvavo beveik pusė milijono „gėlių vaikų“. Paradoksalu, tačiau nerūpestingieji hipiai atidžiai rūpinosi savo stiliumi, tai buvo aiški ir estetiška taikos, pažiūrų išraiška – trumpai tariant, tai buvo visos visuomenės priimta subkultūra, stilius, virtęs gyvenimo būdu.

 

Apie jį daugžodžiauti pavyktų, bet to daryti neverta – „gėlių vaikų“ stilius tuomet buvo nudažytas gėlėmis, skendėjo dryžių jūroje, buvo apraišiotas raišteliais ir plaikstėsi kutais. Merginų plaukus puošė odinės juostelės ir gėlių vainikai ar net skrybėlės. Aprangoje dominavo sijonai arba lengvos suknelės, taip pat – megzti audiniai.

Nors festivalyje norisi patogumo, Woodstocko moterų deriniai buvo gausiai išpildyti įvairiais aksesuarais, pa-pildomomis detalėmis. O vyrai pasipuošė tie-dye stiliaus marškinėliais, liemenėmis, lengvomis medžiagomis, džinsu. Woodstocko stilius davė pradžią ir tapo įkvėpimu visiems populiariausiems, madai simpatijas jaučiantiems festivaliams bei varikliu nuotykių ištroškusioms stileivoms.

 

Pagyrų slėnis

Coachella – privalomas pasaulietiškos stileivos festivalis. Tai – muzikos ir meno fiesta, kurioje nusidriekia neoficialus podiumas, o juo vaikšto ir savo kūrybingumą pademonstruoti susirenka pačios įtakingiausios asmenybės. Pašnibždomis ši vieta vadinama stiliaus „bado žaidynėmis“ – festivalio metu visos pasaulio mados žiniasklaidos kameros atsisuka ir viena blykste gali sutrypti arba iškelti į padanges.

 

Tokį protokolą surašė patys festivalio organizatoriai, o įsisiūbuoti leido garsenybės. Nuo pat pirmojo festivalio 1999-aisiais, Coachella slėnyje išsirikiavo estetikos ląsteles glostančios gigantiškos meno instaliacijos, didžiuliai sapnų ir fantazijų miestai, kiekviename žingsnyje lankytojai skendo spalvų jūroje – būtent tai padėjo dalyvių protui išeiti paskui širdį ir paskatino juos pačius tapti šio svajingo meno dalimi.

Įtakingoms asmenybėms nedalyvauti Coachella festivalyje yra paprasčiausiai nemadinga. Neskoningi ar nuobodūs aprangos deriniai patenka į „prasčiausiųjų“ sąrašą, o išraiškingiausi visam pasauliui padiktuoja, kokiomis spalvomis turi žibėti ir kam turi paklusti visi vasaros festivaliai.

 

Dažniausias festivalio Coachella simpatijas susišluoja saldus, išradingai pateiktas stilius. Jis neabejotinai įkvėptas savo „daigelio“ Woodstocko. Coachella moterų stilius yra akivaizdžiai įkvėptas senojo „gėlių vaikų“ stiliaus: dominuoja ryškios spalvos arba itin išskirtiniai kirpimai, žvilgsnį pasivagia detalės, tarp kurių gausu kutelių, nėrinių, odos detalių, karoliukų, džinso medžiagos. Čia susitinka dvi skirtingos mados bei stiliaus filosofijos – „mažiau yra daugiau“ ir „kuo daugiau, tuo geriau“.

Daugelį aprangos derinių užbaigia itin ryškus arba itin natūralus makiažas – viduriuko tarp jų nėra. Dažnai jis tampa viso kūno piešiniu – čia leidžiama įsilieti net lašeliui subtilios erotikos bei atviro moteriškumo.

Sudegintos paslaptys

Burning Man – vienas mistiškiausių festivalių pasaulyje, kasmet vykstantis meno ir nepažįstamų žmonių bendruomenės eksperimentas. Viskas nuo pradžios iki galo šiame festivalyje yra kitaip: čia neegzistuoja pinigai, standartai, tačiau visi žino, kad čia yra daug meno ir meilės jam. Viską festivalyje gali išsikeisti ir pasidalyti, o tai, kas iš tikrųjų vyksta dulkėtoje dykumoje, į atmintį nusineša smėlio audros.

 

Burning Man festivalis vyksta dykumoje Nevadoje, kurioje savaitei sukuriamas smėlio, medžio, ugnies ir estetikos miestas pavadinimu Black Rock City. Šio festivalio dalyviai įgavo burners (liet. degintojai) vardą. Dykumoje nusidriekia daugybė skulptūrų, kurių tematika: žmogus, gyvybė, meilė. Jos įkūnija jausmus, potyrius, charakterius, išaukština saviraišką. Tokio meno ir jausmų apsuptyje gimsta ir drabužių menas.

Festivalio svečio portretas – atviras pasauliui, jautrus aplinkai, mylintis grožį, gėrį ir taiką žmogus. Šis neįpareigojantis glamūras jau tapo viso pasaulio traukos centru. Burning Man durys atviros visiems, čia lankosi visi – nuo įtakingiausio iki kukliausio, ir visi jie savaitei tampa lygūs.

 

Čia mada ir stilius – būdas išreikšti fantaziją. Žiaurus ir nenuspėjamas dykumos oras dalyvius netgi priverčia kovoti su stichija, tačiau bėgant metams burneriai tai daryti išmoko madingai. Čia neegzistuoja jokie festivaliams būdingi stiliaus atributai – nebent jie naudojami netradiciškai. Tačiau, žinoma, estetiką įsimylėję festivalio dalyviai atsižvelgia į tuo metu vyraujančias mados tendencijas ir jas ištraukę iš standartinių rėmų pritaiko Burning Man pasauliui.

Nors šiame festivalyje kiekvienais metais yra tema, jo dalyvių stilius prie jos neprisiriša – jis būna įvairus: koketiškas, atviras, įžūlus, jausmingas, piktas ir grėsmingas, netgi kičinis, tačiau svarbiausia – kiekvienam priimtinas.

 

Dėl smėlio audrų, didelio karščio dieną ir šalčio naktį čia reikalingi keli atributai: akiniai, skara ir masyvūs batai. Visa kita – detalės. Pasitaiko tokių, kurie susimeistrauja veidrodinius, kiti – medinius ar net gipso kostiumus, pasipuošia plunksnomis, apsikarsto grandinėmis, gumomis ir viskuo, ką galima apsivynioti aplink kūną. O kiti į aprangą žvelgia paprasčiau ir ją išskirtine paverčia spalvų gausa.

Burning Man neaplenkė ir lietuvių pėdos. Čia prieš dešimtmetį smėlio audrose šoko fotografė Monika Požerskytė, o visai neseniai dykumos vėjus gaudė ir modelis Diana Balaišytė.

Burning Man per fotografo akį

Prieš 10 metų Nevados dykumoje apsilankiusi Monika buvo viena pirmųjų lietuvių, buvusių Burning Man festivalyje. Ji prisimena, kad tai buvo įvykis, kuriam pasiruošti nebuvo lengva. Tuomet, anot jos, iš anksto ko nors tikėtis buvo sunkiau nei šiandien, tad viskas, ką ji žinojo, buvo tai, jog netrukus prieš jos akis stos mistiškiausias pasaulio festivalis.

 

„Pasiruošimas yra labai nelengvas. Privalai pats pasirūpinti absoliučiai viskuo. Festivalyje neegzistuoja pinigai – nieko negali nusipirkti ir nieko negali parduoti – tik mainytis. Taigi nuo vandens ir maisto iki transporto, pavyzdžiui, dviračio turi pasirūpinti pats. Prieš 10 metų socialiniuose tinkluose nebuvo jokių Burning Man nuotraukų ar vaizdo įrašų. Tad tuomet tiesiog žinojau, kad važiuoju į patį keisčiausią pasaulyje festivalį, kurio neįmanoma apibūdinti jokiais žodžiais“, – prisimena fotografė M. Požerskytė.

 

Įsikūręs buvusio ežero teritorijoje, festivalis sukuria nenuspėjamą nuotaiką. Kaip pasakoja Monika, tai – fiziškai nelengva vieta. Black Rock City yra dykuma, kurioje dieną temperatūra gali siekti 40 laipsnių šilumos, o naktį staiga kristi žemiau nulio.

Taip pat kalbėdama apie visą pasaulį žavinčius festivalio dalyvių kostiumus, M. Požerskytė įsitikinusi – jokios konkurencijos dėl aprangos išskirtinumo ten nėra.

 

Burning Man tvyro atviras ir nuoširdus džiaugsmas. Visi žavisi vieni kitais ir žmonių neribota fantazija. Aprangos funkcionalumas šiame festivalyje yra labai svarbus. Dėl laukinės aplinkos ji turi būti apgalvota nuo A iki Ž. Tačiau tai yra visiška tiesa, kad Burning Man leidžia burneriams tapti bet kuo. Čia žmogų galėtų sustabdyti tik jo fantazija“, – pasakoja Monika. Fotografo žvilgsniu – tokį festivalį matė M. Požerskytė.

 

Fotografė prisimena, jog tąkart jos apranga nebuvo esminis dalykas, tam daug laiko ar fantazijos ji neskyrė. „Pirmenybę teikiau komfortui, nes pagrindinis mano tikslas Burning Man buvo įamžinti festivalio akimirkas. Apranga po dienos būna dulkėta. Tik atvykusi maniau, kad keisiu derinius, tačiau vėliau supratau, kad tam nėra prasmės. Mat po minutės gražusis kostiumas jau skendi dulkėse. Prisimenu, jog po festivalio savo aprangą tiesiog išmečiau“, – pasakoja fotografė.

Tylus meno gyventi mokytojas

Modelis Diana Balaišytė Burning Man festivalyje dalyvavo 2016-aisiais. Apie jį Diana buvo kruopščiai išnaršiusi, nors į jį vykti nusprendė likus vos mėne-siui iki pradžios. „Vykti į Burning Man apsisprendžiau likus mėnesiui iki festivalio, tad neturėjau daug laiko ir galimybių stipriai pasiruošti. Be to, visą tą mėnesį buvau Lietuvoje, tad teko nemažai improvizuoti. Likus paskutinėms akimirkoms internetu iš užsienio užsisakiau kelis dalykus, tarp jų batus su platforma iš gotų parduotuvės, o visa kita pirkau Lietuvoje“, – pasakoja Diana.

 

Ji prisimena, jog ruošdamasi gerai atliko „namų darbus“ ir ieškodama stiliaus įkvėpimo išnaršė „Instagram“ bei „Pinterest“ platformas, draugų ir pažįstamų albumus. Anot modelio, tai jai leido lengvai sugalvoti, kaip atrodys kostiumai. Ji teigė iškart sugalvojusi kostiumą puošti plunksnomis, blizgučiais, o batai su platforma jai – aprangai prieskonių suteikiantis atributas.

 

„Ieškodama drabužių Vilniuje lankiausi visose įmanomose dėvėtų rūbų parduotuvėse. Taip pat vaikščiojau jaunimo pamėgtose parduotuvėse, o nemažai įdomių aprangos detalių radau Gariūnų turguje. Po festivalio daug kas klausė, kur viską siuvausi, nes man pavyko neblogai susidėlioti kostiumus“, – pasakoja D. Balaišytė.

 

Žinoma manekenė atvira – ji nesiekė atkreipti dėmesio ar atrodyti itin išskirtinai. Priešingai – ji norėjo žaismingos, stilingos ir patogios aprangos. Dianos teigimu, ji tiesiog leido pasireikšti savo vaizduotei ir jaustis jaukiai savo pačios kūne.

„Festivalyje buvau savaitę, kostiumų turėjau kiekvienai dienai, bet atvykus į dykumą viskas apsivertė aukštyn kojomis. Vis keičiau aprangas, tačiau supratau, kad nesvarbu, ką apsirengsi, vis tiek gerai atrodysi – taip nuteikia pati festivalio nuotaika. Burning Man tikrai nereikėjo daug jaudintis dėl kostiumo. Kitą kartą rūpinčiausi šilta apranga, patogiais batais ir kailiniais. Turėjau netikro kailio kailinius, tačiau jie manęs visiškai negelbėjo ir gana stipriai sušalau“, – prisimindama aprangą šypsosi D. Balaišytė.

 

Diana įsitikinusi, nors Burning Man nusidriekia stilingų ir sapnus primenančių kostiumų banga, kostiumų varžytuvėms vietos ten nėra ir atkerta, jog žmonėms, kurie mano, kad tai stileivų susirinkimas, geriau rinktis kitą vietą.

 

Burning Man nėra dedikuotas madai ar „Instagram“ žvaigždėms, kurios ten nuvyksta pasidaryti gražių nuotraukų dykumoje. Žmonės, kuriems norisi pademonstruoti madas, geriau važiuoti į Coachella, nes Burning Man esmė yra vertybės. Žinoma, kiekvienas čia save gali išreikšti kostiumais, bet jokios konkurencijos nėra. Visi priima aplinkinių kūrybinę išraišką“, – prisimena modelis.

Paklausta, be ko Diana neįsivaizduotų festivalio, tikina, jog svarbiausia tikėjimas, kad čia pasisemsi ir išmoksi ko nors naujo. Pasaulines simpatijas kasmet susišluojantys festivaliai neabejotinai tampa varikliu išradingiau žvelgti į šių meno ir muzikos fiestų aprangą. Išskirtine spalvų jūra pasipuošusi minia įkvepia kliautis savo fantazija žvilgtelint į vyraujančias festivalių aprangos tendencijas, kurioms pradžią davė vienintelė ir nepakartojama „gėlių vaikų“ taikos šventė.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame