Gyvenimo būdas

Didysis cholesterolio mitas - kas sieja stresą ir cholesterolio lygį?

Veikiausiai nustebtumėte sužinoję, kad stresas gali turėti įtakos cholesterolio tyrimų rezultatams.
Reading time 8 minutes
Alexandru Acea / Unsplash nuotr.

Prieš tam tikrus kraujo tyrimus gydytojas jums gali liepti nieko nevalgyti, bet lažinamės, kad nė vienas gydytojas nėra sakęs pamedituoti prieš tiriantis cholesterolį. Sutarėm, jog cholesterolio tyrimo rezultatai nėra svarbūs (nebent bus tiriamas, kaip esame rekomendavę anksčiau, tam tikrų dalelių dydis). Tačiau jūsų gydytojas taip tikrai nemano. Ir jis arba ji veikiausiai nustebtų sužinoję, kad stresas gali turėti įtakos cholesterolio tyrimų rezultatams. Tad kaipgi stresas – neabejotinai vykstąs smegenyse – gali paveikti kraujyje esantį cholesterolį?

 

Malonu, kad paklausėte. Štai ką sako dr. Sinatra.

 

Prieš keletą metų dėl draudiminio įvertinimo turėjau pristatyti cholesterolio koncentracijos kraujo serume tyrimą, atliktą nevalgius. Kadangi tą dieną manęs laukė trys širdies kateterizacijos, paprašiau, kad kraują paimtų prieš pusę aštuntos ryte.

 

Tuo metu mano cholesterolio koncentracija kraujyje buvo 180 mg/dl, ir šis rodiklis tenkino tiek mano gydytojus, tiek mane. Atlikęs dvi kuo puikiausiai pasisekusias širdies kateterizacijas, ėmiausi trečiosios, kuri tikrai nebuvo įprasta. Pacientas turėjo įgimtą širdies ligą. Kateterizacija buvo sudėtinga, nes jos metu ligoniui sustojo širdis. Iš tiesų pacientas nustojo kvėpuoti, bet, laimei, jį sėkmingai atgaivinome. Procedūra truko penkias alinančias valandas, prireikė daugybės kateterių ir kartotinių farmakologinių intervencijų.

 

Patikėkit, mane išties pylė prakaitas, laimei, viskas baigėsi gerai.

 

Procedūra buvo baigta apie trečią po pietų, ir aš perdien nė kąsnio burnoj neturėjau. Žingsniuodamas į valgyklą, praėjau tyrimų laboratoriją, kur anksti ryte man ėmė kraują. Kadangi tvirtai tikiu psichologinio streso poveikiu organizmui, man buvo smalsu, ar dienos darbai sukėlė kokių nors pakitimų mano kraujyje. Taigi paprašiau savo kolegų atlikti antrą kraujo tyrimą.

 

Cholesterolis mano kraujyje buvo pakilęs iki 240 mg/dl – toks rodmuo bet kokį tradicinį gydytoją paskatintų nedelsiant išrašyti man statinų grupės vaistą.

 

Beveik 20 valandų buvau nevalgęs, tad negalėjo būti jokios maisto įtakos, padidinusios cholesterolio koncentraciją net 33 %. Akivaizdu, jog padidėjęs cholesterolis parodė organizmo reakciją į stresinius dienos įvykius.

 

Ryšys tarp streso ir padidėjusio cholesterolio yra deramai ištirtas. 2005 m. mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu stebėti 200 vidutinio amžiaus vyriausybės darbuotojų Londone.194 Pirmiausia buvo paimti darbuotojų kraujo mėginiai ir „įvertinti“ streso lygmenys. Tada jie raštu turėjo atlikti du testus, sukurtus taip, kad keltų susierzinimą ir įtampą. Pirmame teste jiems rodyti neatitinkantys žodžiai ir spalvos. Pvz., žodis „raudonas“ buvo parašytas mėlynomis raidėmis. Dalyviai turėjo pasakyti, kokia spalva tas žodis parašytas (šiuo atveju „mėlyna“). Tai trikdantis, erzinantis, verčiantis nesmagiai jaustis testas. Antrame teste dalyvių buvo prašoma per tam tikrą laiką veidrodyje apvesti žvaigždės kontūrus. (Pamėginkite kada nors –
tai išves iš kantrybės.) Po visko vėl buvo tirtas dalyvių kraujas, tikrintas cholesterolis ir vertintas streso lygmuo.

 

Po trejų metų vėl buvo patikrinta kiekvieno dalyvio cholesterolio koncentracija.

 

Pirmas tyrimo parodymas buvo išties įdomus: atlikus stresą sukeliantį testą, cholesterolis pakilo kiekvienam dalyviui. Bet vieniems jis pakilo labiau. Pavadinkime juos „didelio galingumo reaktoriais“.

 

O dabar aptarkime tai: po trejų metų „didelio galingumo reaktoriai“ turėjo aukščiausius cholesterolio lygius.

 

Tyrėjai išskyrė tris cholesterolio „slenksčius“: žemą, vidutinį ir aukštą. Praėjus trejiems metams, „aukštą cholesterolio“ slenkstį pasiekė 16 % tų dalyvių, kurių tyrimo pradžioje cholesterolio reakcija į streso testą buvo mažiausia, taip pat 22 % tų, kurių cholesterolis, atlikus minėtą streso testą, buvo vidutiniškai pakilęs.

 

Tačiau net 56 % dalyvių, po streso testo turėjusių didžiausią cholesterolio koncentraciją, pateko į „aukšto cholesterolio“ grupę! Ir tai nutiko nepaisant svorio, rūkymo, hormonų terapijos ir alkoholio vartojimo kontrolės.

 

Trumpalaikiai streso testai kuo puikiausiai parodė, kaip žmonės ir, žinoma, jų cholesterolio lygiai sureagavo į stresą. „Laboratorijoje ištirtos cholesterolio reakcijos atspindi, kaip žmonės reaguoja į kasdienio gyvenimo iššūkius“, – sakė vyriausiasis tyrėjas dr. Andrew Steptoe. „Kuo aukštesnį lygį pasieks cholesterolio atsakas į stresines užduotis, tuo aštriau bus reaguojama į jaudinančias situacijas gyvenime, – pridūrė jis. – Būtent šios kasdienio gyvenimo reakcijos didina cholesterolio kiekį kraujyje... praėjus trejiems metams. Pasirodo, kad žmogaus reakcija į stresą yra tas mechanizmas, dėl kurio gali pakilti [cholesterolio] lygis.“

1606122887597572 stefano pollio zc0ebdlc8g0 unsplash
Stefano Pollio / Unsplash nuotr.

Stresas ir depresija

Stresas – neabejotinas depresijos sukėlėjas, o depresijos ir širdies ligos ryšys yra gerai žinomas. Asmenų, kuriuos vargina nuotaikos sutrikimai, rizika patirti širdies smūgį yra dvigubai didesnė nei tų, kurių depresija nekankina.

 

Kolumbijos universiteto psichiatrijos profesorius ir Niujorko valstijos psichiatrijos instituto vyriausiasis klinikinės psichofarmakologijos specialistas med. dr. Alexanderis Glassmanas yra vienas iš tyrėjų, didžiąją savo karjeros dalį paskyręs depresijos ir širdies ligų sąsajoms tirti. Ne vienas jo tyrimas patvirtino, kad medicinos požiūriu sveikiems, tačiau patiriantiems klinikinės depresijos simptomus pacientams gresia didesnė širdies bei kraujagyslių ligų ir kardialinės mirties rizika. Ypač mirties riziką padidina po širdies smūgio apėmusi depresija. „Dabar akivaizdu, kad depresija pablogina širdies ir kraujagyslių ligų eigą“, – rašė jis.

Stresas dėl sielvarto

Kalbant apie tuos, kurie išgyvena artimųjų netektį, teigtina, kad staigi mirtis juos užklumpa nuo dviejų iki dešimties kartų dažniau nei to nepatiriančius. Blogiau, jei vyras netenka žmonos nei žmona vyro. Apskritai moterys prisitaiko lengviau nei vyrai. Moterys daug dažniau išlieja jausmus. Jos mielai tais jausmais dalijasi, ypač su kitomis moterimis. Moterys buriasi į grupes ir ugdo viena kitą. Na, o vyrai stato sienas. Jie užgniaužia jausmus. Saugo paslaptis ir kartais išties sunkiai bendrauja.

 

Nors kapstytis po savo emocijas ir leistis būti pažeidžiamam gal bus sudėtinga, ypač jei nesate pratę prie tokių vidinių perkratymų, kviečiame kiekvieną iš jūsų akyliau pažvelgti į savo emocinį . Iš pradžių tokia introspekcija gali būti skaudi, tačiau ilgainiui ši pastanga taps išties vertinga. Kai palaikote ir ugdote save, jūsų teigiamą savivertę ima atspindėti sveikstantis kūnas. Tyrimai ne kartą patvirtino šiuos ugdančius ir apsaugančius poveikius.

 

 

Didysis cholesterolio mitas

Leidykla „Briedis“ pristato dviejų garsių daktarų – sertifikuoto mitybos specialisto Jonny Bowdeno ir kardiologo Stepheno Sinatros knygą „Didysis cholesterolio mitas“.

 

Širdies ligos yra žudikas numeris vienas. Tačiau tradiciniuose širdies ligų protokoluose akcentuojant cholesterolio lygio mažinimą, pateikiama klaidinga informacija. Mokslininkai įrodė, kad pagal cholesterolio lygį negalima diagnozuoti širdies ligų, o standartiniai jo mažinimo receptai, tokie kaip mažai riebalų ar angliavandenių turinčios neveiksmingos dietos bei rimtą šalutinį poveikį sukeliantys statinų grupės vaistai, užgožia tikrąsias širdies ligos priežastis.

 

Autoriai suprantama kalba atskleidžia ne tik tai, kad cholesterolis ir sotieji riebalai yra tiesiausias kelias į širdies ligą, bet ir daugelį kitų mitų. Jie įvardija tikruosius širdies ligos kaltininkus – uždegimą, cukrų, daug angliavandenių ir perdirbtus produktus, ir tai pagrindžia moksliniais tyrimais.

Knygoje pateikiamas paprastas, suprantamas ir lengvai įgyvendinimas planas, padėsiantis išsaugoti sveiką širdį. Bestselerių apie sveikatą autoriai Jonny Bowdenas ir Stephenas Sinatra, akcentuodami mitybą, fizinę veiklą, papildus ir streso valdymą, skaitytojams pristato keturių dalių, naujausiais tyrimais ir klinikinėmis išvadomis pagrįstą veiksmingo apsisaugojimo nuo širdies ligos, jos kontroliavimo ir gydymo strategiją, daugiausia dėmesio skirdami tinkamai dietai, mankštai, papildams, streso ir pykčio valdymui.

Čia rasite ir 100 pagrindinių patiekalų, garnyrų, užkandžių, net desertų receptų, padedančių įgyvendinti autorių nurodytus gydymo būdus. Šie paprasti gardžių patiekalų receptai ir kruopščiai sudaryti mitybos planai padės sumažinti širdies ligos riziką ir gyventi ilgai bei sveikai.

 

Atskleiskite tikruosius širdies ligos kaltininkus ir mėgaukitės maisto produktais, kurie, atrodė, dingo amžiams!

 

Trumpai pie autorius

 

Jonny Bowdenas – mokslų daktaras, žinomas kaip „The Nutrition Myth Buster“ sertifikuotas mitybos specialistas, turintis psichologijos magistro laipsnį. Jis yra trylikos perkamiausių knygų autorius. J. Bowdenas dalyvavo daugelyje televizijos laidų kaip mitybos ir svorio metimo ekspertas. Parašė straipsnių dešimtims spausdintų ir internetinių leidinių. Dr. Jonny yra natūralių produktų pramonės konsultantas, dirba kelių įmonių mokslo ir medicinos patariamosiose tarybose.

 

Stephenas T. Sinatra – atestuotas kardiologas ir  sertifikuotas bioenergetinis psichoterapeutas. Yra paskelbęs žurnaluose straipsnių apie cholesterolį ir kofermentą Q10, mėnesinio informacinio biuletenio „Širdis, sveikata ir mityba“ autorius ir „Heart MD Institute“ įkūrėjas.

 

susiję straipsniai

Rekomenduojame