Mada

Duetas, rūbais perteikiantis pasauliui kultūrines ir socialines žinutes

„Proêmes de Paris“ dizaineriai: „Siekiame suartinti žmones, kviesti juos pokalbio apie literatūrą, meną ir kultūrą.“
Reading time 8 minutes

Dažnai poeziją traktuojame kaip rafinuotą saviraiškos būdą, skirtą brangiems žmonėms arba išskirtinėms progoms paminėti. O proza daug lankstesnė, prieinamesnė, kasdienė, bet anaiptol nestokojanti gelmės. Tokie yra duetas Proêmes de Paris – sofistikuoti ir paprasti kūryboje, mene, madoje bei gyvenime.

 

Su ženklo įkūrėjais Marion Gauban Cammas ir Ulysse’u Meridjenu Proêmes de Paris studijoje, įsikūrusioje pačioje Paryžiaus širdyje, kalbamės apie jų kūrybos ir gyvenimo filosofiją, kuri suburia vis daugiau ir daugiau bendraminčių.

 

Esate duetas kūryboje ir gyvenime. Kam kilo mintis dirbti kartu?

 

Marion: mintis kilo man. Neprašiau Ulysse’o tapti verslo partneriu, tačiau nuolat teiraudavausi jo nuomonės. Natūraliai klausimai ir atsakymai ėmė koreliuoti, tad supratome, kad dviejų kelių nėra – sukūrėme gražią sinergiją. Manau, neįmanoma nešti visos atsakomybės už ženklą vienam, juk tai – komandinis darbas, kuriame jungiasi skirtingos kompetencijos.

 

Ulysse’as: tiesa, iki susitikimo su Marion 2011-aisiais neturėjau nieko bendra su mados pasauliu. Vėliau, eidamas direktoriaus pareigas konsultavimo įmonėje ir dirbdamas su liukso ženklais, supratau, kad Yves’as Saint Laurent’as neegzistuotų be Pierre’o Bergé, Adrianas Joffe – nepakeičiamas Rei Kawakubo sėkmės istorijoje, o keturis Martin Margiela mados namų kampus laikė pernai mirusi dizainerio verslo partnerė Jenny Meirens.

 

Marion: realybė tokia, kad XXI a. rinkodaros ir verslo specialistai vis labiau įsitraukia į kūrybinius ženklo procesus. Šiais laikais mados namų generalinio direktoriaus vaidmuo prilygsta kūrybos direktoriaus vaidmeniui. O buvo laikai, kai nė nežinojome jų vardų. Dabar visi tik ir kalba, kad Fendi mados namų direktorius perbėgo ten, Burberry direktorius išėjo šen...

 

Lengvai pasiskirstote atsakomybes?

 

Ulysse’as: Marion visokeriopai atsakinga už produkto ir kolekcijos kūrimo bei plėtros procesus. Aš nė neįsivaizduoju, kaip sukirpti suknelę. Mano akimis, tai – tikra magija. Kartais pateikiu savo nuomonę dėl spalvos, tačiau mano žodynas apsiriboja ties „gražu arba negražu“. Marion priklauso visi final cut sprendimai. Panašiai ir gyvenime (juokiasi). Mano indėlis labiau iš verslo ir rinkodaros dalies.

Šiais laikais mados namų generalinio direktoriaus vaidmuo prilygsta kūrybos direktoriaus vaidmeniui.

Prieš ką, ar, kitaip tariant, su kuo eina Proêmes de Paris?

 

Marion: pirmiausia nekuriame vien merginoms. Mūsų produktą perka dėl idėjos, žinutės. Tikime literatūriniu turiniu, besipuikuojančiu ant jo. Šia prasme bendraminčių rasti lengva, juk ne paslaptis, kad žinios yra jėga! 

 

Ulysse’as: pavyzdžiui, pagrindinė grupės El Perro del Mar atlikėja įsigijo visą mūsų kolekciją ir išlėkė į turą, o mes nė nenutuokėme turintys tokio lygio klientę. Bet pažiūri į ją, paklausai ir supranti, kad pataikei, kad eini teisinga linkme. Yra ir žmonių, kurie gali vertinti mūsų kūrybą iš neutralios pozicijos, nebandydami nulaužti kodų.

 

Marion: tikrai taip, manau, kad klientų segmentavimas yra atgyvena. Tvarkingos estetikos rėmuose kuriantis ženklas tikrai visada ras savo klientą. Tai, kad mus galima rasti Smets, SoWhat Kinijoje, Moggie Co-Op Japonijoje, rodo, jog nuoširdumas, paprastumas ir elegancija nugali. Dar visai neseniai parduodavome ir neseniai uždarytoje legendinėje Paryžiaus Colette.

Marion Gauban Cammas ir Ulysse’as Meridjenas

Įsivaizduokime, kad Proêmes de Paris turi galimybę bendradarbiauti su bet kuo, nepaisydami epochos ir srities...

 

Ulysse’as: gal pasirodysiu kiek pretenzingas, bet būtų neblogai kada nors ateityje atidaryti savo retrospektyvą Palais Galliera muziejuje Paryžiuje arba Niujorko Metropoliten muziejuje. Dar būtų be galo įdomu perskaityti Charles’o Bukowski mums rašytą pranešimą spaudai. Taip pat esu tikras, kad netikėtų rezultatų gautume patikėję savo „Instagram“ profilį Jacksonui Pollockui.

 

Marion: mane labiau jaudina vadinamosios sėkmės istorijos. Pavyzdžiui, Versace ar Armani mados namų kūrybinės visatos, apimančios visas įmanomas meno šakas, taip pat ir serviravimo meną, scenos meną, meno erdvių, renginių kuravimą. Jei pasitaikytų galimybė sukurti ką nors tokio – kaipmat nerčiau gilyn!

 

Papasakokite apie iki šiol buvusias „kolaboracijas“.

 

Marion: su BiC išleidome seriją žiebtuvėlių, rašiklių. GIEN porceliano fabrikantas vieną seniausių fajanso kolekcijų išmargino Marion iliustracijomis. Šiuolaikinis prancūzų poetas ir atlikėjas Adrienas Soleimanas suguldė savo tekstus ant mūsų marškinėlių. Tokia simbolinė „kolaboracija“: 11 dainų, 11 skirtingų marškinėlių, 11 frazių.

Projekto „Les filles qui lissent“ (liet. „skaitančios merginos“) mintis kilo iš noro sukurti tikresnį ryšį su merginomis, kurioms įdomi mūsų estetika. Pasikvietėme 150 paryžiečių ir paprašėme skirti vieną minutę paskaityti laisvai pasirinktą tekstą. „Les filles qui lissent“ anaiptol nėra komercinis projektas, labiau socialinis. Galite įsivaizduoti, kaip atrodo mažutėlėje erdvėje diskutuojančios įvairiausio amžiaus, išvaizdos, charakterio bei pomėgių merginos baltais marškinėliais!

„Proêmes de Paris“

Ulysse’as: žinai, dažnai mados pasaulis prilyginamas fantazijų pasauliui, kuriame viskas idealu: makiažas, šukuosenos, modelių fiziologija, aikštelės scenografija, t. t. Būtent šis projektas geriausiai atskleidžia vertybes, kurias puoselėjame kaip pora ir ant kurių auginame Proêmes de Paris. Aišku, vėliau, surinkę medžiagą, išplatinome ją „Instagram“, surengėme vernisažą, į kurį pasikvietėme ne tik projekte dalyvavusias merginas, bet ir visus ženklo draugus.

 

Marion: pamenu, nespalvotuose ekranuose vienas po kito pasirodydavo vis kitos merginos veidas, šypsena, balsas. Buvo lankytojų, kurie, tarsi panirę į hipnozės seansą, valandų valandas stoviniuodavo prie ekranų, klausydamiesi jiems tyliai skaitomų tekstų.

 

Ulysse’as: būtent tokio bendradarbiavimo keliu norime eiti toliau: siekiame suartinti žmones, kviesti juos pokalbio apie literatūrą, meną ir kultūrą. 

Dažnai mados pasaulis prilyginamas fantazijų pasauliui, kuriame viskas idealu.

Kitą kolekciją išvysime ant podiumo?

 

Ulysse’as: neatmetame galimybės kada nors surengti ir standartinį kolekcijos pristatymo šou. Galbūt ir šį žingsnį žengsime ne vieni, o su kuo nors bendradarbiaudami. Iš esmės norime organizuoti renginius-hepeningus, kuriuose būtų laukiami visi: nuo stambių pirkėjų, fašionistų, stilistų, mados žurnalistų iki nežinia ko. Tas mados renginių sakralumas – pasenęs reikalas, kuris, nors ir atrodo neįveikiamas, tikrai apeinamas.

 

Marion: pritariu Ulysse’ui. Jei jau žiūrime į madą kaip į meną, kodėl muziejuose eksponuojamais darbais galime grožėtis nemokamai arba susimokėję minimalų mokestį, o norint išvysti mados renginį savo akimis teks atstovauti vadinamajam elitui ir mojuoti kvietimu lyg auksiniu bilietu? Iš atminties iškyla vaizdas, kai būdama mados dizaino studentė nemokamai lankydavausi muziejuose, ieškodavau įkvėpimo meno kūriniuose, tačiau kiekvienąkart, prireikus užsukti į liukso klasės butiką ir įvertinti kūrinius plika akimi, jausdavau kiekvienam taip gerai pažįstamą šaltuką ir atstumą.

 

Ulysse’as: būtent. Manau, mūsų kaip jaunų kūrėjų tikslas – maksimaliai sumažinti tą atstumą ir numesti snobizmo kaukę nuo mados pramonės. Net ir šią gražią dieną, sulaukęs skambučio iš nieko bendra su mada neturinčio, bet apie kažkokį galimą projektą pasikalbėti norinčio žmogaus, su malonumu jį pakviesčiau puodelio kavos į mūsų studiją.

Prekės ženklo „Proêmes de Paris“ nuotr.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame