Naujas prabangos veidas - ne brangūs daiktai, o atsirinktos vertybės - L'Officiel
Mada

Naujas prabangos veidas - ne brangūs daiktai, o atsirinktos vertybės

Skleistis, augti ir plėstis mada pradėjo tik XVII a., kai prieš tai buvę padriki madą primenantys procesai įgavo formą drauge su atsiradusia sąvoka „la mode“ (pranc. mada).
Reading time 5 minutes

Tik gavusi vardą mada pradėjo reikalauti vis daugiau vietos geopolitinėje ir ekonominėje arenose, o sumanus jos stiprinimas atvėrė kelius anuomet dar negirdėtam mados kaip reiškinio panaudojimui valstybiniu mastu.

Pinigus leido svetur

Karalius Liudvikas XIV madą ir prabangos ekonomiką pavertė vienu pagrindinių savo valdžios įrankiu. Anuomet buvimas absoliučiu monarchu reiškė tapimą pagrindiniu dvaro ir kartu visos Prancūzijos aristokratų luomo mados diktatoriumi, o pagal tai, kiek aristokratas seka šį diktatą, buvo galima lengvai išmatuoti jo paklusnumą valdžiai ir atsidavimą valdovui.

 

Vis dėlto absoliuti monarchija negalėjo gyvuoti, jeigu valstybės iždas tuščias. Šią pamoką savo kailiu patyrė ir Liudvikas XIV. Vaikystę ir ankstyvą paauglystę dėl šalį draskiusio pilietinio karo – Frondos – praleidęs nepritekliuje ir net skurde (metraštininkai dažai mini skylėtas paauglio valdovo kelnes ir nuolat gurgiantį pilvą), būsimas valdovas išsiugdė didžiulę neapykantą aristokratų nepaklusnumui ir tvirtą, tačiau sunkiai prognozuojamą charakterį.

 

Išsikvėpus Frondai, o jos iniciatoriams dūlant Bastilijos požemiuose, karūnavimo pagaliau sulaukęs valdovas troško apsupti save triuškinančia prabanga, kuri, jo nuomone, geriausiai atspindėtų paties asmens didybę.

 

Be abejo, tam reikėjo milžiniškų lėšų. Konfiskuotas pilietiniame kare dalyvavusiųjų didikų turtas, rinkliavos ir išplėtota dvaro pareigybių pardavimo politika gelbėjo (bet kuris aristokratas, norintis šildytis karališkojo švyturio spinduliuose ir nuolatos gyventi karaliaus dvare, privalėjo turėti kokias nors pareigas), tačiau valdovą piktino iš jo pavaldinių aruodų svetur keliaujančios didžiulės sumos. Italijoje buvo perkami subtiliausi Venecijos nėriniai ir ploniausia Genujos oda, Artimuosiuose Rytuose – šiltose jūrose sužvejoti perlai ir šilkai, jau nekalbant apie nekenčiamą Ispaniją, kuri pelnėsi iš savo auksakalystės šedevrų ir papuošalų.

Pripratino prie mados

Problemos sprendimas pasirodė visai paprastas: pradėti auginti šilkverpius ir šilkmedžius Prancūzijoje, pasitelkus šnipus išgauti prabangių ir aristokratus viliojančių nėrinių bei kitų audinių gamybos paslaptis ir jų gamybą pradėti šalies viduje bei sudaryti prekybos sutartis su rytietiškomis gėrybėmis prekiaujančiais pirkliais.

 

Toks sumaniai nuaustas ir grakščiai užmestas tinklas užkūrė beveik amžinąjį variklį primenantį ratą: valdovo skatinamas mados troškimas vertė aristokratus sekti mados tendencijomis ir kartu stiprinti absoliutinės monarchijos sosto varžtus ne tik socialiniu ir politiniu lygmeniu, bet ir ekonomiškai! Taip vos per pirmąjį valdymo dešimtmetį, pati to nepastebėjusi, aristokratija tapo pagrindiniu ir universaliausiu absoliutinės monarchijos ramsčiu.

Godos Pele iliustracija

Ko reikia vartotojui?

Taigi, nors nuo XVII a. iki šių dienų prabanga turėjo daug veidų, esminis jos bruožas nepasikeitė – aukščiausios prabos prabanga turi sietis su inovacija. Šį jos bruožą gerai iliustruoja sintetinių audinių ir plastiko aukso amžius ketvirtajame XX a. dešimtmetyje. Nors ir trumpai (net turint omenyje mados pasaulio greitį), tačiau užtikrintai, vos atsiradę sintetiniai audiniai ir plastikiniai aksesuarai tapo prabangiausiu ir drauge inovatyviausiu mados gerbėjų troškimu. Enciklopediniame prabangos apibrėžime teigiama, kad prabangiu daiktu gali vadintis tas, kurio nelabai reikia, bet labai norisi. Tačiau tame „norisi“ ir slepiasi visa mados magija. Ko labiausiai norisi šiandienos vartotojui?

Aukščiausios prabos prabanga turi sietis su inovacija.

2010 m. vykdytų apklausų metu paaiškėjo, kad tūkstantmečio ir vadinamosios X kartos atstovai (kitaip sakant, esama ir auganti potenciali vartotojų karta) prabangą labiau sieja su patirtimi nei su fiziniu daiktu. Todėl tiesiog gražus ar tiesiog brangus objektas be pridėtinės vertės patirtimi neturi galimybių pretenduoti į prabangą ir apeliuoti į šios kartos vartotojų pinigines.

 

Taigi prabangos apibrėžimas gerokai evoliucionavo nuo tiesiog nuosavybės turėjimo. Dabar daugeliui potencialių prabangos vartotojų rūpi prekės ženklo etika, tvarumas ir su aplinkosauga siejamos atsakomybės. Laisvė rinktis prekės ženklo vertybes bei naudotis inovatyviomis, specialiai klientui kompanijos sukurtomis programėlėmis, suteikiančiomis galimybę dalytis prabangos patirtimi bei ją viešinti, tapo šiuolaikinės prabangos norma.

 

Pavyzdžiui, garsioji muzikoje bei kino filmuose išliaupsinta juvelyrikos kompanija Tiffany & Co. tapo vienu pirmųjų šimtmečius skaičiuojančių prabangos prekės ženklų, inovacijas pritaikiusių siekiant išlaikyti prekės ženklo vardą prabangos prekių kategorijoje.

 

Prekės ženklo vardu pavadinto veido atpažinimo sistemos ir programėlės leidžia potencialiam vartotojui renkantis papuošalą jį matuotis nuotoliniu būdu, dalytis rezultatais socialiniuose tinkluose ir taip išgyventi malonias prabangos akimirkas, dar net neįsigijus norimo papuošalo.

Patirtys – nauja prabanga

Su stiliumi ir mada nuo seno siejama automobilių kompanija „Porsche“ daug laiko ir jėgų skiria ne tik tobulindama automobilio dizainą, jo estetines ir aerodinamines savybes, bet ir diegdama inovatyvias vairavimo sistemas, leidžiančias sinchronizuoti visus išmaniuosius kliento žaisliukus su automobiliu. Tad dalytis, patirti ir net pasikalbėti su automobiliu (kol kas būtent „Porsche“ automobiliuose įdiegtos garsinio valdymo sistemos sulaukia tik gerų vartotojų atsiliepimų) tapo svarbiau, nei kaimynų akivaizdoje gėrėtis nublizgintais automobilio sparnais.

Klientų apklausos rodo, kad šiandien tiesiog dailus daiktas, palyginti su išmanias patirtis siūlančiais objektais, galinčiais patenkinti aukščiausios klasės vartotojų poreikius ir suteikti prasmingiausią patirtį, negali konkuruoti šiame prabangos ralyje.

 

Prabanga šiandien nebėra tik gebėjimas apsistatyti gražiais ir brangiais daiktais, juk juos šiandien įpirkti gali daugelis. Prabanga – tai reiškia perprasti ir atsirinkti vertybes bei prasmingiausias patirtis, o tam reikės šiek tiek daugiau, nei telpa piniginėje.

 

Pagr. nuortraukoje - Godos Pele iliustracija

susiję straipsniai

Rekomenduojame