Mada

Taisyklių diktatorė: kaip buvo pradėta rengti Paryžiaus mados savaitė

Mada Prancūzijai – tikras meilės ir amžinų tradicijų pažadas. Tai – gero stiliaus skonio, nepriekaištingų manierų ir kultūros pavyzdžio sinonimas. Be visos puokštės kultūrinių grožybių, mada Prancūzijoje dar ir galinga ekonomikos žaidėja.
Reading time 5 minutes
Goda Pele iliustracija

Žinomiausi pasaulio ir seniausias tradicijas turintys dizainerių prekių ženklai namais vadina Prancūziją. Čia apsipirkti – prestižas ir gero skonio ženklas. Visai taip pat kaip ir būti pirmiesiems, išvydusiems mados pasaulio galiūnų kolekcijas ant podiumo.

 

Paryžiaus mados savaitė yra viena labiausiai atpažįstamų mados pasaulio įvykių net ir tiems, kurie šioje industrijoje dalyvauja tik labai mėgėjiškai. Paryžius šiandien didžiuojasi vadinamas pasauline mados sostine. Šio miesto mados savaitės kasmet pritraukia šimtus tūkstančių įtakingų svečių iš viso pasaulio. Paryžiuje buvo sukurti tokie prekių ženklai kaip Chanel, Christian Dior, Louis Vuitton, Givenchy, Yves Saint Laurent, Jean Paul Gaultier, Hermes, Lanvin, Chloé, Celine ir daugybė kitų, kurių kolekcijas ant podiumų akimis godžiai valgo įtakingiausios pasaulio stileivos.

 

Tačiau tikriausiai ne daugelis mados mėgėjų žino, kad Prancūzijoje, be Paryžiaus, vyksta dar 14 mados savaičių įvairiuose šalies regionuose. Tai Afrikos mados savaitė Paryžiuje, Bordo, „Elite Model Look“, Kanų ir Nicos, „Le Bal Des“ debiutantų, Lilio, Liono, Marselio, Nanto, Reno, Tulūzo, Strasbūro, Sen Tropezo, Monte Karlo mados savaitės. Visų šių renginių datas nustato Prancūzijos mados federacija. Ši šalis Europoje ir pasaulyje turi kone daugiausia mados savaičių – ją kiekybe lenkia tik Italija ir Didžioji Britanija, tačiau originalumu, kokybe ir auditorijos skaičiumi Prancūzija tyliai susirenka laurus.

Paryžiaus mados savaitė yra vienas labiausiai atpažįstamų mados pasaulio įvykių net ir tiems, kurie šioje industrijoje dalyvauja tik labai mėgėjiškai.

Kasmet Paryžiuje vyksta dvi mados savaitės, kuriose pristatomos dizainerių pavasario ir vasaros bei rudens ir žiemos kolekcijos. Paryžiaus mados savaitė kalendoriuje visuomet eina po Milano mados savaitės ir uždaro „didžiojo ketverto“ renginių eilę. Tiesa, neoficialiai visuomenėje per daugelį metų Paryžiaus mados savaitė įgavo prestižiškiausio industrijos renginio vardą. „Didžiajam ketvertui“ priklauso Niujorkas, Londonas, Milanas ir Paryžius.

 

Paryžiuje mados savaitės metu, kaip įprasta, dizaineriai pristato savo kolekcijas. Garsiausieji savo podiumus nutiesia istoriškai garsiuose kultūriniuose kampeliuose. Štai Christian Dior, Chanel ar Hermes savo kolekcijas pristato Luvre, Didžiuosiuose rūmuose ar tiesiog po Eifelio bokštu. Akivaizdu, kad mada Prancūzijoje yra suprantama kaip neatsiejama kultūros dalis, kai industrijos renginiams „į rankas“ yra atiduodami raktai nuo kultūros lopšių durų.

 

Nors pirmoji pasaulio mados savaitė įvyko Niujorke, šio renginio konceptas radosi XVIII a. Paryžiaus siuvėjų, dizainerių salonuose. Mados savaitė yra organizuoti dizainerių kolekcijų šou, tad privatūs dizainerių drabužių pristatymai Paryžiuje yra laikomi mados savaičių užuomazgomis. Tokiuose pristatymuose dalyvaudavo tik drabužių kūrėjų klientai, o po renginio jie buvo kviečiami vietoje įsigyti pristatytus drabužius.

Mada Prancūzijoje suprantama kaip neatsiejama kultūros dalis.

Jau XIX a. šis konceptas pasikeitė, kai dizaineris Charles’as Frederickas Worthas savo pristatyme parodė funkcionalius drabužių derinius, o ne tik atskirus kūrinius. Pokyčiams įtakos turėjo ir Jeanne Paquin, kuri savo pristatymą padarė ne privačiu, bei Paul’as Poiret, kuris yra pirmasis dizaineris, po savo šou suorganizavęs dūzges.

 

Mados pristatymams laisvėjant bei atkreipiant vis daugiau dėmesio, to paties amžiaus antrojoje pusėje Aukštosios mados prekybos asociacija renginiams įvedė tam tikras taisykles. Kadangi tuo laikotarpiu gyvavo nemažai mados namų (angl. couture house), kurios save vadino aukštosios mados kūrėjais bei laisvai pristatinėjo savo kolekcijas, asociacija teigė, jog norėdami įgauti minėtąjį statusą kūrėjai privalo siūti drabužius pagal kliento užsakymą, juos siuvinėti bei puošti rankomis bei naudoti tik aukščiausios kokybės medžiagas. Taip kai kurie salonai įgavo standartus ir prestižą. Kiek vėliau asociacija įvedė dar daugiau taisyklių – dizaineriai pristatymų metu turėjo pasikviesti žiniasklaidos, jai parodyti ne mažiau nei 35 modelius, įskaitant dieninius bei vakarinius derinius, atitikti sezoniškumą.

 

Tokios sąlygos tiesiog privertė rastis Paryžiaus mados savaitei. Tai įvyko 1973 metais. Pirmoji mados savaitė buvo jungtinė: joje dizaineriai pristatė ready-to-wear, vyrų bei aukštosios mados kolekcijas. Tąkart lėšos, kurias uždirbo mados savaitė, buvo skirtos Versalio rūmų atstatymui, kuriems šiandienos pinigais prireikė daugiau nei 53 mln. eurų.

Pirmoji Paryžiaus mados savaitė (1973 m.) buvo jungtinė: dizaineriai pristatė „ready-to-wear“, vyrų bei aukštosios mados kolekcijas.

Pirmojoje Paryžiaus mados savaitėje dalyvavo Amerikos ir Paryžiaus dizaineriai. Savo kolekcijas pristatė Anne Klein, Billas Blassas, Stephenas Burrowsas, Oscaras de la Renta, Hubertas de Givenchy bei Yves’as Saint Laurent’as. Kolekcijų pristatymai buvo teminiai, pavyzdžiui, čigonų karavanas, raketa ir daugybė kitų. Be to, amerikiečiai dizaineriai pirmąkart Prancūzijos istorijoje ant podiumo kolekcijas demonstruoti pakvietė juodaodžius modelius.

 

Privilegijuota ir to verta – taip galima pavadinti Paryžiaus mados savaitę ir visą jos bagažą. Ši mados lopšiu vadinama šalis mados savaites išaugino ir tapo pavyzdžiu pasauliui eiti paskui. Ji madai suteikė pasą, o kiekvienam renginiui bei dizaineriui davė leidimą diktuoti pasaulines tendencijas.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame