Mada

Sąmoningo vartotojo atmintinė: kaip pirkti atsakingai?

Stilius ir mada visuomet buvo turtingųjų privilegija bei galimybė išsiskirti, o vyraujančios tendencijos šioje srityje atspindėdavo svarbiausius socialinius bei pasaulio reiškinius. Šiandien mada yra prieinama beveik visiems, o naujos tendencijos tereiškia, kad atėjo metas atsisveikinti su vakar pirktais džinsais, nes rytoj į gatves eisime su dviratininko šortais.
Reading time 6 minutes
Flaunter / Unsplash nuotr.

Koks pasaulinis reiškinys lėmė, kad mada kinta net nebe keturis kartus per metus, o beveik kasdien? Tai – pagreitį įgavęs kapitalizmas ir vis didesnį pelno alkį jaučiantis verslas. Sukūrę greitosios mados mechanizmą, jie įteigė gero gyvenimo iliuziją, net ir labai žemas pajamas uždirbantiems žmonėms suteikdami galimybę nevisavertiškumo kompleksus užmaskuoti blizgučiais.

 

Greitoji mada – tai aukštąją madą imituojantys gaminiai, parduodami itin žemomis kainomis. Dažnas šios kategorijos prekių ženklų sezoniškumas trumpina daiktų dėvėjimo ir išmetimo ciklą bei skatina vartotoją pirkti daugiau ir dažniau. Dėl šios priežasties greitosios mados prekių ženklai turi mažus kokybės reikalavimus, nes daiktai praranda aktualumą greičiau, nei spėja susidėvėti.

1597335268536319 pexels sunyu kim 3570479
Sunyu Kim / Pexels nuotr.

Patraukli reklama ir žema kaina – tai greitosios mados pagrindas. Pirmasis sukuria troškimą nuolatos turėti naujausius modelius čia ir dabar, o antrasis padaro šį troškimą lengvai įgyvendinamą. Greitosios mados kolekcijos pagrįstos pačiomis naujausiomis tendencijomis, kurias labai greitai pakeičia kitos, taigi vakar atrastas lobis šiandieną pavirsta šiukšle. Taip mes, net turėdami užtektinai daiktų, norime jų vis daugiau.

 

Greitoji mada sukuria didesnės perkamosios galios iliuziją. Dėl jos vietoje vienos suknelės šiandien galime turėti dvi ar dar daugiau. Tiesa ta, kad tų dviejų suknelių mums nereikia, nes, tyrimų duomenimis, net 80 proc. laiko dėvime tik 20 proc. turimų daiktų. Tai reiškia, kad 80 proc. drabužiams skirtų pajamų užšaldome arba išmetame į sąvartyną. Taigi pigūs greitosios mados gaminiai skatina ne taupyti, o neatsakingai švaistyti pinigus. Norint sužinoti tikrąją drabužio vertę, reikėtų jo kainą padalyti iš to, kiek kartų jis bus vilkimas. Šis metodas parodo, kad brangiausiais daiktais tampa tie, kuriuos dėvime tik vieną kartą, nepriklausomai nuo jų pradinės kainos. 

1597335480303321 henry co uqcxnalxp8u unsplash
Henry & Co. / Unsplash nuotr.

Kita medalio pusė – aplinkos tarša ir darbo sąlygos greitosios mados produkcijos gamyklose. Vis greitėjančios ir didėjančios gamybos apimtys pavertė mados industriją viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų. Vien gaminant ir apdorojant tekstilės gaminius naudojama daugiau nei 3 500 chemikalų. Patekę į aplinką, jie sukelia rimtų sveikatos ir net genetinių problemų gamyklų apylinkių gyventojams. Skaudi to pasekmė – genetinės ligos ir apsigimimai. 

 

Daugybę darbo vietų trečiosiose šalyse įkūrusiam verslui iš tiesų labiau tiktų tirono nei geradario etiketė. Produkciją greitosios mados prekių ženklams gaminančių darbininkų (dažniausiai moterų ir nepilnamečių vaikų) kasdienybė – viršvalandžiai, psichologinis ir fizinis smurtas bei avarinės būklės pastatai. Susiklosčiusios situacijos priežastis – prastas institucinis šių šalių darbo sąlygų reguliavimas. Taip pat greitosios mados prekių ženklai nėra skurdžiausiose šalyse esančių, jų produkciją gaminančių fabrikų savininkai. Dėl to jie neprivalo prisiimti atsakomybės už darbo sąlygas. Deja, darydami didžiulį spaudimą gaminių pirkimo kainoms ir terminams, jie verčia fabrikų savininkus mažinti gamybos kaštus ir engti savo darbuotojus. 

1597335569937579 pexels artem beliaikin 2556295
Artem Beliaikin / Pexels nuotr.

Nerenovuojami, avarinės būklės pastatai jau sukėlė daugybę nelaimių. Viena skaudžiausių įvyko 2013 metais Bangladeše, kai sugriuvo „Rana Plaza“ gamykla, gaminusi produkciją didiesiems greitosios mados prekių ženklams. Ši ketvirta pagal dydį industrinė katastrofa istorijoje nusinešė daugiau nei 1 100 darbininkų gyvybę, dar daugiau nei 2 500 buvo sužeisti. Darbininkai matė artėjančią katastrofą, tačiau jų nuogąstavimai buvo ignoruojami. Avarinės būklės pastato eksploatavimo priežastis – gamybos kaštų minimizavimas vengiant bet kokių investicijų, įskaitant net ir darbuotojų saugumą.

 

Vis dėlto mirtinos lenktynės dėl žemiausios kainos ir didesnio pelno, atrodo, atliko Sizifo darbą. Garsiai nuskambėję įvykiai atkreipė į mados pramonę daugybės institucijų dėmesį, kuris, pasiekęs sniego gniūžtės efektą, įgijo tvarios mados judėjimo vardą. Jau padarytos žalos visiškai ištaisyti neįmanoma, tačiau sąmoningėjantys vartotojai gali sustabdyti jos progresą. 

 

Daugybė vartotojų visame pasaulyje jau keičia savo pirkimo įpročius. Atsisakę nuolatinio daiktų alkio tenkinimo, jie pinigus investuoja į įspūdžius, patirtis, tobulėjimą. Vietoje daiktų kaupimo vis daugiau žmonių renkasi keliones, išmėgina įvairias sporto šakas, ieško bendraminčių stovyklose, atranda naujus hobius ar linksminasi festivaliuose. Šį virsmą galime stebėti net socialiniuose tinkluose, kur mados ikonų vietas užima įspūdžių ir pojūčių ambasadoriai, o įrašuose atsiranda grotažymė „zero waste“. 

1597335621148342 sean driscoll nyseift3jj4 unsplash
Sean Driscoll / Unsplash nuotr.

Tvarios mados judėjimą palaiko ir garsiausi pasaulio dizaineriai. Šalia šio reiškinio lyderės Stella McCartney stoja ir aktyvistė, revoliucionierė Vivienne Westwood, Alexander McQueen mados namų kūrybos vadovė Sarah Burton, Collina Strada dizainerė Hillary Taymour, Mara Hoffman, mados namai Creatures of the Wind ir daugelis kitų. Supratę, kad tvarumas – tai ne laikina tendencija, o neišvengiama žmonijos kryptis, jie podiumą naudoja kaip tribūną, nuo kurios skleidžia meilės gamtai ir žmogui idėjas. 

 

Stabdydamas greitosios mados mechanizmą tvarumas tuo pat metu kuria palankią erdvę ir naujiems, sąmoningą vartojimą skatinantiems verslams. Pagreitį įgavo daiktų dalijimosi ir skolinimosi kultūra, šįsyk pozicionuojama ne kaip nepritekliaus, o sąmoningumo pasirinkimas. Šiai rinkai prognozuojamas kasmetis 9,4 proc. augimas. Vartotojai vis dažniau renkasi galimybę naudotis daiktais tik tuomet, kai labiausiai reikia, ir atsisako kaupimo namuose. Įsigydami tik kokybiškus, ilgam ir dažnam naudojimui skirtus daiktus bei nuomodamiesi papildomus aksesuarus ar vienam vakarui skirtą garderobą, jie ne tik nepraleidžia galimybės išmėginti naujausias mados tendencijas, tačiau prisideda ir prie tvarios mados judėjimo. 

1597335676123662 ali pazani fce 52iizim unsplash
Ali Pazani / Unsplash nuotr.

Sąmoningo vartotojo atmintinė:

 

Kaip pirkti atsakingai?

 

Paklauskite, ar jums tikrai reikia šio daikto? 

Apskaičiuokite tikrąją daikto vertę (kaina / naudojimo kartai).

Išsiaiškinkite, galbūt yra alternatyva – skolinimasis, nuoma, komisas ar dėvėtų drabužių parduotuvės, drabužių mainai. 

Sužinokite, kokiomis sąlygomis pagamintas nusižiūrėtas daiktas. 

Reikalaukite kokybės, ilgaamžiškumo, tobulo pritaikymo prie jau turimo garderobo. 

Atsisakykite pakuotės. 

 

susiję straipsniai

Rekomenduojame