Moterys

Nėra nieko, ko negali moterys

„Glimstedt“ advokatų kontora yra lyderė ne tik teisinėje srityje. Neretai įsivaizduojant, kad teisė – vyriška profesija, šioje kontoroje dirbančios moterys drąsiai griauna bet kokius su tuo susijusius stereotipus. Jos – ryškios komandos narės ir stiprios lyderės, per gyvenimą einančios taip, lyg iš vadovėlio skaitytų jo taisykles. Ir nors kiekviena jų tvirtina, kad užvėrus kontoros duris darbas nesibaigia, visos jos nešasi įspūdingus pomėgius bei istorijas, vertas modernios pasakos vardo.
Reading time 17 minutes
„Glimstedt“

„Mąstyti stereotipais – pavojinga“

Esate viena pirmųjų moterų Lietuvos advokatų kontoroje, pradėjusių eiti vadovaujančias pareigas. Tai – nemaža pareiga. Ką jums pačiai tai reiškia?

 

Būti „Glimstedt“ advokatų kontoros vadovaujančiąja partnere man yra ir garbė, ir didelis džiaugsmas. Prie komandos prisijungiau daugiau nei prieš šešerius metus ir iš karto pajutau šios kontoros išskirtinumą: šiltus tarpusavio santykius, profesionalumą bei nuoširdžias pastangas, žmogiškai, o ne formaliai sprendžiant klientų problemas bei nesistengiant kuo daugiau ir brangiau parduoti savo teisinių paslaugų.

 

Kalbant apie vadovavimą tokiai advokatų kontorai, svarbu pasakyti, kad advokato profesija, kaip ir gydytojo ar kunigo, yra labai specifinė. Ji yra pagrįsta asmeniniu pasitikėjimu bei atsakomybe, profesionalumu. Advokatai – savarankiški savo srities profesionalai. Tad vadovaujantysis kontoros partneris turi neužgožti kitų komandos narių ir gebėti suburti lygiavertę komandą, kuri galėtų sėkmingai dirbti sudėtinguose, pačių įvairiausių žinių reikalaujančiuose projektuose.

 

Vos baigusi studijas ėmiausi pedagoginės veiklos universitete. Būtent todėl man jau seniai patinka mentorystė, galimybė atrasti, pastebėti talentingus žmones, juos burti į komandą, padėti jiems tobulėti, prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių, įvairių projektų.

 

Maža to, esu tas žmogus, kuriam patinka derinti skirtingas veiklas: ekspertinę, vadybinę, rinkodaros. Nuo savo karjeros pradžios man nusišypsojo laimė augti aplinkoje, reikalavusioje gebėjimo priimti atsakingus sprendimus konfliktinėse situacijose, pradedant darbu teisme civilėse bylose, vėliau – Prezidentūroje, ugdant politinį bei strateginį mąstymą, dabar – advokatų kontoroje. Augant kaip profesionalei mane nuolat supo daug stiprių, išsilavinusių moterų, kurios mane įkvėpė, daug ko išmokė ir įgalino.

1615182763040973 l o lawyers 1
„Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Solveiga Palevičienė

Būtent todėl tapimas vadovaujančiąja partnere buvo natūralus procesas. Jis atėjo tada, kai išsiugdžiau gebėjimą darbe rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Mano tikslas – ne vadovauti kontorai, o stengtis padėti savo kolegoms gerai dirbti savo darbą, suburti juos į vis įdomesnius projektus ir realizuoti visų mūsų tikslus.

 

Esate trijų vaikų mama, advokatė, vadovė, teisės profesorė, dėstanti universitete. Ar visada pavyksta tai lengvai suderinti?

 

Tiesą sakant, negyvenu vaidmenimis, į juos neįsijaučiu, todėl sąmoningai ir nesiekiu jų suderinti. Stengiuosi gyventi gyvenimą visa ir atvira širdimi, pakelta galva, su meile bei pagarba sau, savo artimiesiems ir savo veiklai. Na, o kalbant apie skirtingas gyvenimo veiklas, man svarbus santykis su savimi, artimaisiais ir visuomene.

 

Kalbant apie artimuosius – vienu didžiausių vertybinių kriterijų laikau atsakymą į tai, ar galiu sau pasakyti, kad šalia manęs yra kažkas, kas būtų svarbesnis už mane patį.

 

Esu dėkinga gyvenimui, kuris leido man tapti trijų nuostabių vaikų mama. Jų atėjimo kelias buvo gana ilgas ir skausmingas, bet, matyt, vien dėl to, kad nebuvo lengvas, juos turiu net tris. Nesu ta tradicinė moteris, gimusi būti mama. Nerealizuoju savęs vaikų rūpesčiais. Motinystė man buvo ir yra didelis iššūkis. Tačiau tai – ir vienas vertingiausių dalykų, auginančių mane kaip asmenybę ir leidusių pajusti besąlygiškos meilės jausmą.

 

Esminė bendravimo su vaikais taisyklė – komandinis požiūris ir tarpusavio pagarba. Nesu jų aptarnaujantis personalas, o mano vaikai – jokiu būdu neprivalo realizuoti mano pačios svajonių. Mano tikslas – padėti jiems suvokti save, atrasti savo pačių pašaukimą, suvokiant, kad šiame gyvenime jie turi būti laisvi. Būtent laisvė ir atsakomybė yra visaverčio gyvenimo pagrindas.

 

Kalbant apie visuomenę ir veiklą – man svarbu nugyventi gyvenimą taip, kad gerbtum savo poelgius ir save pačią. Svarbu, ne tai, ką mano kiti, o ką manai ir kaip jautiesi pats. Reikia suvokti tai, kad gyvenimas vyksta etapais: kartais natūraliai daugiau dėmesio tenka skirti šeimai, kartais daugiau sau, o kartais – veiklai.

 

Praktikuojate jogą – kaip ją atradote ir ką tai suteikia jūsų gyvenimui?

Joga man yra gyvenimo būdas, padedantis palaikyti fizinę, psichologinę, dvasinę harmoniją. Praktikuoti ją pradėjau, kai dirbau Prezidentūroje, 2010 metais. Tuo metu teko žongliruoti daugybe veiklų ir vaidmenų tiek darbe, tiek šeimoje. Tad joga buvo vienas iš įrankių, kuris man padėjo išvalyti mintis, atsipalaiduoti.

 

Pradėjus praktikuoti jogą, buvo įdomu suvokti savo fizinių galimybių ribas ir pažinti naujai atsiverčiančias savo kūno galimybes. Joga – ne tik fizinė veikla, bet ir kasdienio gyvenimo įrankis, padedantis ugdyti ištvermę, savivoką, situacijos pajautimą – tokias savybes, kurios padeda mano pačios profesinėje veikloje.

 

Kadangi iš prigimties esu maištininkė, nekantri ir karštakošė, joga man padeda nugludinti aštrius kampus ir valdyti savo ego, ugdant gebėjimą susitaikyti, prisitaikyti, būti nuolankesnei, kantresnei.

 

Teisė – stereotipiškai vyriška sritis. Kaip pati joje jaučiatės? Ar lengvai įsitvirtinote?

 

Teisė nėra savaime nei vyriška, nei moteriška profesija. Mąstyti stereotipais – pavojinga, kaip ir skirstyti bei klasifikuoti žmones pagal jų kilmę, rasę, amžių, tautybę. Aš pati kaip daugybę metų dėsčiusi savo studentams žmogaus neturtinių teisių apsaugos kursą esu labai griežtai prieš bet kokių formų diskriminaciją, todėl pati vengiu darbus skirstyti pagal vyriškus ar moteriškus. Aš pati savęs darbe neidentifikuoju kaip vyro ar moters, kiekvienas, pirmiausia, esame žmogus.

 

Kita vertus, suprantu, kad tai, kaip pats save matai, nebūtinai taip tave mato ir identifikuoja kiti bei visuomenė. Kartais tenka susidurti su visuomenės stereotipais, taisyklėmis. Tada arba nekreipti dėmesio ir tai ignoruoji, arba protestuoji ir keiti taisykles, arba tiesiog priimi ir susitaikai.

 

Ar man karjeroje buvo sudėtingiau? Atrodo, ne, arba tiesiog to nepajutau. Man pasisekė, kad savo kelyje sutikau stiprių, charizmatiškų moterų, kurios man buvo tikros mokytojos ir pagalbininkės. Viena didžiausių mentorių buvo profesorė Dangutė Ambrasienė – ilgametė Aukščiausiojo Teismo teisėja, kurios globoje užaugau kaip žmogus, mokslininkas ir profesionalas. Esu dėkinga jai ir kitoms moterims, kurios man neleido suabejoti savo saviverte ar savo lytimi profesinėje srityje. Tokių moterų teisės srityje, ypač teismuose, yra labai daug: visos jos užsispyrusios, kruopščios, atsakingos, kantrios, stiprios, protingos ir nuostabios kaip profesionalės ir kaip moterys.

 

Dėl įsitvirtinimo veikloje laikausi paprasto požiūrio: nelygink savęs su kitais, lygink save su tokia, kokia buvai vakar, ir stenkis tapti geriausia savo versija. Gyvenimo kelyje mane veda ne siekis įsitvirtinti, o aistra profesijai, smalsumas, vidinis poreikis nuolat tobulėti, transformuotis, peržengti savo galimybių ribas.

 

„Darau geriausia, ką gebu“

Ko reikia gerai advokatei?

 

Dažnai sau keliu šį klausimą. Geras advokatas turi būti visapusiškas, integralus žmogus, idealus. Pirmiausia, advokatui yra keliami didesni reikalavimai nei kitiems teisės konsultantams: išsilavinimas, advokato padėjėjo praktika, egzaminas, privalomas nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, nepriekaištinga reputacija ir, žinoma, profesinė etika. Antra, klientų lūkesčiai – išsiderėti geriausias pozicijas, viska daryti operatyviai ir, aišku, kokybiškai. Trečia, žmogiškos savybės – advokatui svarbu stabilumas, drąsa, patikimumas, empatija, greita reakcija, kritinis mąstymas, taktas, diplomatija. Šį sąrašą galima pildyti ilgai. Kompetencija, autonomija ir socialumas yra integralumo prielaidos, o rezultatas – subalansuota ir laiminga asmenybė. Taigi, mano galva, geras advokatas ir laimingas žmogus yra glaudžiai susiję dalykai.

 

Kuo advokatės moterys skiriasi nuo vyrų advokatų?

 

Tokios griežtos linijos nebrėžčiau ir abstrakčių išvadų nedaryčiau. Kiekvienas esame individualus, nepriklausomai nuo lyties. Yra daugybė tyrimų, kurie atsako į klausimus, kokios savybės labiau būdingos moterims, kokios – vyrams, bet vėlgi tai yra tik tendencija, ne absoliutas. Neuromokslai pateikia atsakymus, kaip smegenų struktūra ir hormoninis fonas turi įtakos mąstymui, sprendimų priėmimui, atminčiai. Pavyzdžiui, vyrai ir moterys skirtingai apdoroja informaciją: vyrai daugiau naudoja kairę smegenų pusę, moterys – abi. Moterys yra savikritiškesnės. Vyrams konfliktai ir konkurencija dažniau teikia pasitenkinimą, o moterims – sukelia neigiamų emocijų. Plačiąja prasme, manau, vyrai ir moterys savo galimybėmis yra lygūs. Tik egzistuoja daugybė objektyvių ir subjektyvių faktorių, kodėl moterys ir vyrai pasiekia skirtingų rezultatų.

 

Ar įmanoma darbo reikalais negyventi namuose? Kaip jūs tai stengiatės daryti?

 

Viskas įmanoma. Klausimas, kam teiki prioritetą. Visuomet bandau sverti ir derinti interesus – darbo, šeimos, asmeninius. Visuomet moku to derinimo kainą. Pavyzdžiui, grįžtu iš konferencijos ir vaikas pro mane praeina kaip pro nematomą žmogų. Suprantu, kad prisidirbau, kad reikia atkurti santykį ir būti su vaiku čia ir dabar. Klientams turime būti visada pasiekiami, operatyviai reaguoti į situacijas. Darbą į saviugdą ir asmeninį gyvenimą integruoju paprastais būdais – stengiuosi vienu šūviu nušauti kelis taikinius, pavyzdžiui, kol vaikai čiuožia nuo kalno, paskaitau naujienas apie verslą, pamąstau, kaip vienas ar kitas įvykis gali paveikti klientus, kokios pagalbos jiems gali reikėti. Mūsų darbas nėra reaktyvinis, o proaktyvus. Tai yra mąstome ne tik apie tai, kas nutiko, bet ir kas gali nutikti, ir tam ruošiamės. Kaip man sekasi tai daryti? Reikėtų paklausti šeimos, kolegų, klientų. Kaip man pačiai atrodo? Darau geriausia, ką gebu.

1615182994750259 l o lawyers 2
„Glimstedt“ partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Ar tiesa, kad teisininkai šios profesijos linki ir savo vaikams? Ką jūs pati manote apie šį mitą?

 

Labai teisingas žodis – mitas. Negaliu pasakyti, ko kiti linki savo vaikams. Norėčiau, kad mano vaikai išaugtų tokie savarankiški ir išmintingi, kad profesiją pasirinktų patys. Nenoriu projektuoti vaikų gyvenimo pagal save. Norėčiau, kad mano vaikai pasirinktų tokią profesiją, kuri jiems leistų įgyvendinti savo talentus ir įgalinti save; kad jie jaustųsi, jog yra savo vietoje ir atlieka misiją, kuriai yra pašaukti; kad jų profesinė veikla teiktų džiaugsmo ir jie jaustų motyvaciją bei prasmę kiekvieną dieną darydami mažus ir didelius darbus.

 

Turite ekstremalų pomėgį – banglentės. Ar šį hobį atradote ieškodama ramybės?

 

Pagauti bangą – viena nuostabiausių mano patirčių. Susiliejimas su gamta, minčių skaidrumas, fizinis krūvis ir po to atsirandantis nuovargis – to proceso dalis. Man tai yra atsiskyrimas nuo realybės, kuris padeda susikoncentruoti ir sugrįžti į save iš blaškančios, įtemptos kasdienybės; apie nieką daugiau negali galvoti. Vandenynas ir buvimas bangose moko daugelio dalykų, kurie rezonuoja gyvenime: tikėjimas savimi yra pagrindas; nepraleisk geros galimybės; numatyk kelis žingsnius į priekį; jei pasiryžti veikti – nedvejok; padrąsink ir pasidžiauk kitų pasiekimais. Šiame sporte viską lemia momentas ir tinkamas pasirengimas.

„Tik pati esu atsakinga už savo sėkmę bei klaidas“

Ar dažnai tenka mintis apie darbą „parsinešti“ namo?

 

Beveik visada, tačiau to nesureikšminu – advokato darbas nesibaigia užvėrus kontoros duris. Jis yra daugiasluoksnis, ypač dirbant vienoje didžiausių advokatų kontorų.

 

Tai nereiškia, kad susitapatinu su klientais ir jų istorijomis. Gero advokato vertybė – žvelgti į situacijas neutraliai ir kritiškai, įvertinti stipriąsias bei silpnąsias vietas. Todėl mintys apie darbą dažniausiai yra profesinės, strateginės ir tai labiau „veža“, nei vargina. Nors tiesa ir tai, kad geriausi sprendimai ateina tada, kai apie juos negalvoju.

 

Jei vis tik mintys apie darbą įtraukia per stipriai, stengiuosi keisti veiklas. Jei reikia greito efekto, geriausiai padeda vaikščiojimas gamtoje.

 

Nuolatinę pusiausvyrą man padeda palaikyti netipinės aktyvios atostogos: vienos per metus – būtinai kalnuose ant slidžių, kitos – kelionė motociklu su vyru. Pastarosios sukuria patį didžiausią kontrastą įprastai kasdienei profesinei veiklai bei komfortiškam gyvenimo būdui. Posėdžių salės, bylos, kompiuteris, oficialūs kostiumėliai lieka namuose, visi kelionei skirti daiktai telpa į vieną daiktadėžę, o mintis užvaldo tik matomi vaizdai – toks „išėjimas“ iš komforto zonos labai išlaisvina nuo kasdienybės.

 

Dažnai sakoma, kad karjeros siekianti moteris turėtų pamiršti šeimą. Ar savo pavyzdžiu galite paneigti šį stereotipą?

 

Jei tai būtų tiesa, būtų labai liūdna. Apie moteris advokates, kaip ir apie daugumą kitų sėkmingų savo profesinėje srityje moterų, sklando daug nepagrįstų stereotipų. Turiu šeimą ir joje jaučiuosi labai laiminga, tad ir savo pavyzdžiu galiu tai paneigti.

 

Sąmoningai niekada sau neįvardijau, kad siekiu karjeros. Tiesą sakant, iki šiol nežinau, ar esu ją „padariusi“. Man karjera – tai visų pirma klientų ir kolegų pripažinimas bei pasitikėjimas. Prisipažinsiu, man jis – pats svarbiausias.

1615183070460177 l o lawyers 3
„Glimstedt“ asocijuotoji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė

Įgijau išsilavinimą, visuomet daug dirbau savo srityje, lygiagrečiai parašiau ir apgyniau disertaciją, penkiolika metų dėsčiau universitete, užėmiau docentės pareigas. Vėliau tapau advokate, arbitre, pasukau į verslo sritį – šiuo metu esu ir nepriklausoma valdybos narė, nuolat keliu ne tik profesinę kvalifikaciją, bet ir domiuosi įvairiomis sritimis (psichologija, personalo vadyba, verslo valdysena), pati vedu mokymus, skaitau pranešimus, rašau mokslinius straipsnius. Šis įdirbis ir atvedė mane ten, kur šiandien esu. Nevadinu to karjera.

 

Tuo pačiu metu auginau dukrą, kūriau šeimą, namus. Ne visuomet viskas buvo lengva ir paprasta. Man pasisekė, kad niekada neturėjau rinktis tarp šeimos ir profesijos – dukra ir vyras mane visada palaiko, gerbia mano profesiją bei profesinius pasirinkimus ir su tuo susijusį gyvenimo būdą bei tempą.

 

Tikiu, kad žmogus gali būti laimingas, kai gyvenime dera visos keturios sritys: šeima ir jausmai, darbas ir profesinė savirealizacija, sveikata ir laisvalaikis, dvasinis ir kultūrinis gyvenimas.

 

Kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina jus? Kodėl?

 

Tikra – man svarbu tikri santykiai, žmonės. Aš pati esu nuoširdi, nemoku ir nenoriu apsimetinėti tuo, kuo nesu. Kitas žodis – nuoseklumas. Chaosas ant mano darbo stalo, kompiuteryje ar drabužių spintoje įneša chaoso ir į mano mintis, o tai vargina.

 

Trečias – laisvė rinktis. Žinoma, nuo jo neatskiriamas žodis – atsakomybė. Daugiausia laisvės profesiniame gyvenime suteikė pasirinkimas būti advokate. Kartu įsisąmoninau, kad niekas kitas, tik pati esu atsakinga už savo sėkmę bei klaidas, ir visuomet esu pasiruošusi prisiimti tiek „šlovę“, tiek atsakomybę.

 

Kas jums yra moteriškumas?

 

Niekada nesusimąsčiau. Nors, prisipažinsiu, iš kitų dažnai girdžiu, kad esu moteriška. Matyt, tai mano vidinė būsena, kurią jaučia aplinkiniai.

 

Gerai pagalvojus, moteriškumas man pirmiausia siejasi su tuo, kai visi moters vaidmenys dera „viename“: mamos, žmonos, savo srities profesionalės (mano atveju – teisininkės, mokslininkės), draugės, mentorės. Dar man moteriškumas siejasi su švelnumu ir empatija, elegancija ir būtinai – aukštakulniais bei raudonu lūpdažiu.

„Geri dalykai nutinka jų neplanuojant“

Teisė – jūsų profesinis gyvenimas. O kas jums suteikia žavesio gyvenimui užvėrus advokatų kontoros duris?

 

Jau keletą metų darbų namo nesinešu. Šiuo gyvenimo etapu laisvalaikį skiriu šeimai – vyrui ir dviem vaikams. Šio etapo labai ilgai laukiau, noriu jį patirti visomis spalvomis.

 

Be to, nuo praėjusių metų pasinėriau ir į namų aplinkos kūrimą. Anksčiau būčiau iš to tik pasijuokusi, tačiau dabar labai domiuosi gėlynų kūrimu. Labai laukiu pavasario, kai galėsiu rankomis paliesti žemę – tai padeda atsipalaiduoti ir įsikrauti teigiamos energijos.

 

Kaip šį pomėgį atradote?

 

Labai paprastai – persikrausčius gyventi į namą, teko tvarkyti jo aplinką. Nejučia supratau, kad man tai labai patinka. Tiesa, pažiūrėsime po kelerių metų, koks bus šio pomėgio rezultatas (juokiasi).

 

Ar teisė visada buvo jūsų svajonių profesija?

 

Ne, nebuvo. Esu racionalus žmogus, tad labiau ne svajojau, o planavau sekti šeimos pėdomis ir studijuoti ekonomiką. Nepaisant to, gana spontaniškai pasirinkau teisės studijas. Darbas advokatūroje taip pat nebuvo planuotas. Studijavau tarptautinę teisę, mačiau save Briuselyje, Europos Komisijoje, tačiau „Glimstedt“ kontoros partneris Kęstutis Jaskutėlis mane įkalbėjo ateiti dirbti į advokatų kontorą. Tad akivaizdu, kad geri dalykai nutinka jų neplanuojant. Čia dirbu aštuoniolika metų ir būtent ši vieta mane atvedė iki mėgstamų sričių: intelektinės nuosavybės, technologijų teisės, startuolių.

1615183167750645 l o lawyers 4
„Glimstedt“ ekspertė, advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke

Kaip buvimas advokate padeda asmeniniame gyvenime?

 

Pirmiausia, dirbant šį darbą yra proga sutikti daug žmonių. Neretai tokios pažintys virsta ilgalaikėmis draugystėmis – teisė mane suvedė ir su vyru. Kartais sakau, kad buvimas advokate padeda sutaupyti pinigų, kai pačiai prireikia teisinių paslaugų. Buvau įkūrusi elektroninę parduotuvę ir tariausi su savimi (juokiasi). Kadangi kontoroje dirbau su elektronine komercija, norėjau išbandyti save praktiškai ir pamatyti, kaip tai veikia.

 

Kaip atrodo moters advokatės karjera? Ar joje moteriai daugiau iššūkių nei vyrui?

 

Šiais laikais galimybės yra objektyviai vienodos, siekti karjeros galėtų trukdyti asmeninės, o ne lyties savybės. Advokatūra – sunkus darbas, be aiškių ribų, tad tai moterims gali apsunkinti siekį tapti mama. Jaunoms advokatėms linkiu neprarasti balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

 

Beje, anksčiau būčiau atsakiusi, kad advokatūra – labiau vyriška sritis. Karjeroje yra tekę susidurti su klientų požiūriu, jog esu mergaičiukė. Pavyzdžiui, susitikime su kolega vyru klientai bendraudavo su juo, o ne manimi. Tačiau tai – tik istorija, dabar tokių poelgių nebėra, stipriai pasikeitė žmonių požiūris, visuomenė išaugo.

 

Kaip buvimas advokate padeda jums asmeniniame gyvenime?

 

Pirmiausia, dirbant šį darbą yra proga sutikti daug žmonių. Neretai tokios pažintys virsta į ilgalaikes draugystes – teisė mane suvedė ir su vyru. Kartais sakau, kad buvimas advokate padeda sutaupyti pinigų, kai pačiai prireikia teisinių paslaugų. Buvau įkūrusi savo elektroninę parduotuvę ir tariausi su savimi (juokiasi). Kadangi kontoroje dirbau su elektronine komercija, norėjau išbandyti save praktinėje pusėje ir pamatyti, kaip tai veikia.

Nerijus ir Gintarė nuotraukos
Irinos Cybinos stilius
Gabrielės Šreiberytės, Karolinos Kaminskaitės, Karinos Lukoševičiūtės, Milanos Vasiliūnaitės, Karolinos Sarulytės, Godos Isajėvaitės („Studio M“) makiažas ir plaukai

susiję straipsniai

Rekomenduojame