Moterys

Verslininkė Erika Pukytė: man nieko netrūksta, bet savo gėrį susikūriau pati, ne kas kitas

Ko žmogui trūksta, kai, žiūrint iš šalies, absoliučiai visko pakanka? Atsakymo verslininkė Erika Pukytė ieškojo ne vienus metus ir galiausiai rado, kai... liovėsi ieškoti, stabtelėjo, turėjo laiko pabūti su savimi. Graži, jauna, apsirūpinusi, bet laimės paieškos vedė ilgu keliu su baisia kliūtimi – depresija. Ji rado būdų, kaip padėti sau, jais dalydamasi nori padėti kitiems.
Reading time 10 minutes

„Aš visada norėjau būti ne graži ir turtinga, o – laiminga. To siekiau, tačiau ilgai nesupratau, kad laimės reikia ieškoti savyje, nes jos niekas neatneš ir nenupirks. Noriu spinduliuoti žmonėms žinutę: įsiklausykite į save ir atraskite tikrąjį savo kelią, pašaukimą. Tik tada būsite laimingi. Čia ir yra stiprybė. Reikia atleisti visiems – net jei kažkas įskaudino ar padarė ką nors blogo. Kai nelaikai pykčio, tampi laisvas, gali skleisti gėrį. O būdamas laisvas gali nuversti kalnus, – Erika kalba lyg profesionali gyvenimo mokytoja ir, išgirdusi šį pastebėjimą, šypteli: – Dabar išties labiausiai užsiimu saviugda, skaitau daug knygų, kodėl esame Žemėje, kas esame. Kiekviena mano diena – lyg mokykloje, nes nuolatos mokausi. Dar labai daug ko nemoku, bet žinau svarbų dalyką – negalima susireikšminti. Juk būna, kad save imi vertinti geriau už kitus – turiu verslą, kažką jau nuveikiau! Jei taip galvočiau, labai kenkčiau sau. Visatoje visi esame dulkės. Norėčiau, kad pagalvotume apie tai ir darytume pasaulį, Lietuvą gražesnius, šypsotumės vienas kitam, palinkėtume gero vienas kitam, būtume nuoširdesni. Nejau COVID-19 ir kiti panašūs dalykai mūsų nesuartino?“

 

Erika, esate jauna, sveika, graži, mačiusi pasaulio. Žiūrint į jus sunku patikėti, kad ne viskas sekėsi lengvai ir paprastai.

 

Negalvokite, kad man viskas klojosi lengvai. Patyriau labai sunkių etapų, kai tiesiog nenorėjau keltis iš lovos. Netekau tėvelio, kai man buvo penkiolika, gyvenau su mama. Esu labai jautri, tad baisiai tai išgyvenau. Atrodė – viskas laikina, kažką darai, stengiesi ir – kas? Pasijaučiau vienui viena. Gyvenau kaip dauguma – triukšme: socialiniai tinklai, telefonai, dar nemokėjau pabūti tyloje, suprasti savęs.

 

Buvo visokių dienų, neprognozuojamų nuotaikų, bet tai – praeitis. Ir ne būdama tarp draugų, ne eidama į vakarėlius, o medituodama supratau, ko išties noriu. Važinėjau į gimtąją Klaipėdą, leidau laiką su sese, sūnėnais, močiute, kuriai jau 95-eri. Ji išgyveno karą, yra labai stipri moteris, dabar jau pamažu palieka šį pasaulį. Matau, kaip bijo mirti. Būdama šalia, duodu jai absoliučią meilę, kuri yra neįkainojama. Taip pat darsyk suvokiu, jog kasdien reikia džiaugtis tuo, ką turi (ir tikrai nesvarbu, turi daug ar mažai), nes, kai ateis ta diena, nebereikės nieko, tik meilės ir supratimo, kad gyvenimas nebuvo beprasmis.

1610356695315888 cover october 0239

Mes taip dažnai lipame per save. Pavyzdžiui, mokomės to, kas visiškai neatitinka vidaus. Paklauskite savęs, kiek darote dalykų, kurie nepatinka jums? Jei diena iš dienos tai darai, kaip nesirgsi depresija? Visiems aplinkui atrodo, kad gyveni gerai, bet pats prieini tašką, kai pajunti: viskas, nebegaliu. Studijuodama tarptautinį verslą – metus Klaipėdoje, tiek pat Vilniuje jaučiau, kad tos studijos – ne man, tik švaistau laiką. Mečiau mokslus ir niekada dėl to nesigailėjau.

 

Tada Milane įstojau į mados ir dizaino mokyklą „Istituto Marangoni“. Šios studijos buvo man ir mano, jos davė tikrai daug. Kiekvienam sveika išvykti pasimokyti svetur, neužsidaryti, atsiverti pasauliui. Labai greitai ir lengvai išmokau italų kalbą, dabar ja laisvai bendrauju, pažinau neįtikėtiną tos šalies kultūrą, sutikau daug įdomių žmonių iš viso pasaulio. O ir pati mados tema man įdomi, seku svarbius įvykius, naujienas, tiesiog šiuo metu mano širdis krypsta į kitus dalykus, o aš noriu gyventi ir dirbti darbą tokį, kaip liepia ji.

1610356712434419 cover october 1343

Kiekvieną rytą bent valandą skiriu meditacijai. Tai padeda labiau įsiklausyti į save, nuveikti dienos darbus be streso ir bėgimo. Pameditavus užplūsta padėkos jausmas. O dėkoti gyvenimui tikrai turiu už ką: kad esu, kad sveika, kad mano artimi žmonės yra šalia.

 

Meditacija, skaitymas, buvimas su savimi, artimais žmonėmis, pasivaikščiojimai gamtoje – man vaistai nuo visų ligų. Tai tokie paprasti, o kartu neįkainojami dalykai. Nežiūriu televizoriaus, neskaitau interneto portalų, tad ir nematau smurto, kurį daugybė žmonių įpratę matyti. Kartais įsijungiu gražų filmą, naudingą seminarą.

 

Monake turėjote sužadėtinį, išsiskyrėte, esate šios šalies rezidentė, nekilnojamojo turto verslu užsiimate Lietuvoje. Keliones pristabdęs karantinas stipriai paveikė jūsų gyvenimą ir darbus?

 

Karantinas man asmeniškai išėjo į naudą, nes turėdama laiko dar labiau susidraugavau su savimi, bet pakeitė planus. Turiu įsigijusi patalpas Vilniuje, kuriose ketinau atidaryti savo medicinos kliniką. Ypač domiuosi holistine medicina, kuri aprėpia daug sričių, ji padėjo man pačiai, tad noriu padėti ir kitiems. Bet, prasidėjus COVID-19 bangai, klinikos atidarymą atidėjau, kol viskas nusistovės.

1610356735158245 cover october 1054
Karantinas man išėjo į naudą, nes turėdama laiko dar labiau susidraugavau su savimi, bet pakeitė planus. Vilniuje ketinau atidaryti savo medicinos kliniką, o prasidėjus COVID-19 bangai, klinikos atidarymą atidėjau, kol viskas nusistovės.

Norėdama padėti kitiems, rūpinatės ir benamiais gyvūnais?

 

Labai gerai jaučiuosi, kai galiu kuo nors dalytis su kitais, kažką kitiems duoti. Žinoma, norėdamas dalytis, pats turi būti taikoje su savimi. Ir dažnai svarbiausi dalykai, kuriais gali pasidalyti ir padėti, praktiškai nekainuoja pinigų. Tik laiko ir širdies.

 

Aną dieną buvau prieglaudoje „SOS gyvūnai“ Minsko plente. Nuvežiau maisto mažiems šuniukams ir tiems, kurie turi virškinimo sutrikimų, pabuvau tenai. Supratau, kad jiems labiau reikia ne maisto, o dėmesio ir meilės – savanorių, kurie atvažiuotų valandai ar dviem, nueitų su jais pasivaikščioti po parką. Vien tik toje įstaigoje yra 150 šunų, o kiek tokių jų per visą Lietuvą? Ten sutikau vos tris mergaites, kurios atėjo su šuniukais pabūti. Kiek daug gyvūnai duoda meilės! Juk jiems nieko iš tavęs nereikia. Tik – draugystės. Jie nori džiaugtis, būti su tavimi. Man tai atrodo tikras meno gyventi pavyzdys, turime ko iš gyvūnų pasimokyti – džiaugtis viskuo čia ir dabar, o ne gyventi praeitimi ar ateitimi. Tik šia akimirka. Mes, būna, siekiame tikslo, dedame visas pastangas, jo pasiekus atsiranda naujų tikslų ir taip nebeįmanoma sustoti. Gyvename atlikdami vaidmenis – mamos, dukros, draugės – pamirštame, kas esame patys. Negali koncentruotis į viską, reikia pajusti, ko išties nori tu – kaip žmogus, siela.

1610356796414488 cover october 0844
1610356805272321 cover october 0880

Žiūriu į jus – atrodote puikiai su dirbtinio kailio paltuku ir batai – ne iš odos. Iš principo nedėvite natūralaus kailio ar odos, esate vegetarė?

 

Buvo laikas, kai mėgau kailinius, jie atrodė labai gražiai. Dar ir turiu kailinių iš praeities. Bet dabar jais nesirengiu, mane stabdo suvokimas, jog gyvūnai buvo nužudyti tam, kad tu nešiotum kailinius. Jau šešerius metus nevalgau mėsos. Ir iš principo, ir dėl to, kad vegetariška mityba man tinka. Negaliu sakyti, kad nevalgyti mėsos turi kiekvienas. Kitam galbūt tai labai tinka ir be jos neįsivaizduoja gyvenimo.

 

Valgydama įsiklausau į organizmą – kažko paragavusi stebiu, kaip jaučiuosi. Taip natūraliai atsisijoja daug produktų. Ši sąmoningo valgymo praktika labai pasiteisino. Klausydama organizmo nesigriebiu emocinio valgymo, kuris yra blogai kūnui, sielai, – viskam. Maisto būna per daug, nespėjama jo įsisavinti. Man labiausiai tinka vaisiai, daržovės. Vakarienes kartais praleidžiu, bet disciplinos, rutinos neturiu. Noriu – valgau, nenoriu – ne. Šiaip taisyklės nėra blogai, bet dabar jaučiu, kad noriu džiaugtis ir galiu sau leisti pagyventi be suvaržymų.

 

Daug sportuoju, ypač mėgstu greitą vaikščiojimą gamtoje, patinka plaukti, lankau plaukimo pamokas. Sportuoju ne dėl rezultatų, o – sveikatos.

1610356837780938 cover october 0462

Ne dėl XS dydžio drabužių?

 

Ne! Nesitapatinu su kažkokiais standartais.

 

O apie grožį?.. Mano akimis graži moteris yra ta, kuri pasitiki savimi, myli save. Kuri nebijo savo norų, siekia juos įgyvendinti. Kuri eina per gyvenimą ir mato jį savo, ne kitų akimis. Juk, jei klausai kitų nuomonių, jas į save įsileidi, tampi nebe savimi, o tų žmonių atspindžiu. Bet juk mūsų galia ir yra tai, kad esame individualūs, skirtingi.

 

Daug kas paskaitys ir sakys, kad iš gero gyvenimo jūs čia prisigalvojate problemų ir ligų.

 

Taip, man nieko netrūksta, bet savo gėrį susikūriau pati, ne kas kitas. Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimą, niekas nieko nepaduos. Kokią energiją skleidžiame, tokią ir gauname atgal. Turime išmokti kontroliuoti mintis. Būna ir man – kažką padarau, tada pradedu analizuoti, galvoti, graužtis, filosofuoti. Taip tik kenkiame patys sau. Kam tai? Eik pasivaikščioti gražiu oru, klausyk gražios muzikos, neleisk užvaldyti negatyvui. Ir tai tinka kiekvienam – turtingi ar vargšai esame, nes nė vienas nežinome, kas bus po penkerių metų, net rytoj. Galvojame, kad viską kontroliuojame, bet išties dažnai gyvenimas pats viską sudėlioja taip, kaip turi būti. Puikuojamės – žiūrėkite į mane, grožėkitės. Kam? Taip, žinau, esu graži, bet aš noriu skleisti grožį iš vidaus. Kai tai darau, jaučiuosi gerai. Tai svarbiau nei kitų komplimentai. Grožis gali labai greitai išblėsti. Lieka tai, kaip gyvenai, kokia asmenybe tapai, ką veikei. Be to, šiais laikais lengva būti gražiai – prisidažyti, prisipuošti, prisioperuoti. Juk tiek makiažo priemonių, rūbų, visko... Grožis taip abstraktu – kas vienam gražu, kitam gali būti visai ne.

Taip, man nieko netrūksta, bet savo gėrį susikūriau pati, ne kas kitas. Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimą, niekas nieko nepaduos.

Dirbti mados srityje nebandėte?

 

Atrodau kaip modelis, užtat žmonės iki šiol klausia, ar juo nesu. Modelio darbas daug kam atrodo lengvas, bet taip anaiptol nėra. Turi laikytis disciplinos, visada būti graži ir susitaikiusi, kad bet kada tave pakeis. Viskas taip nestabilu, slidu, kiekvienam užsakovui reikia vis kažko kito. Pažįstu daug modelių ir labai gerbiu jų darbą, atsidavimą. Tai tikrai nėra lengva, kaip gali atrodyti iš šono.

 

Aš noriu laisvės. Noriu būti gražus žmogus vidumi, ne tik išore, kuri yra paveikslėlis, o jis gali tau nebetarnauti, jei su juo per daug susitapatinsi.

DAINIAUS ŠČIUKOS NUOTRAUKOS

KARINOS LEONTJEVOS STILIUS

ALINOS SILIVANOVOS („ALINKA MAKEUP“) MAKIAŽAS

RENATOS BLAŽEVIČ PLAUKAI

susiję straipsniai

Rekomenduojame