Moterys

GIA „Per graži mirti, per laukinė gyventi“ - istorija apie primąjį modelį, mirusį nuo AIDS

Ji – „mados Jamesas Deanas“. Gia Carangi – supermodelis, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje žaibiškai padaręs trejus metus trukusią karjerą, kol 1986 metais mirė nuo AIDS. Jos maištingas ir belytis grožis dar ir dabar kaitina aistras, o „Instagram“ pilnas jos sekėjų...
Reading time 6 minutes
Vida Press nuotr.

Jei jos vardą įvestumėte į „Google“ paieškos sistemą, gautumėte beveik 400 tūkst. rezultatų, neskaičiuojant dar 22 tūkst. publikacijų „Instagram“, 9 tūkst. įrašų „Youtube“ ir dešimčių gerbėjų puslapių socialiniame tinkle „Facebook“. Vienas pirmųjų supermodelių G. Carangi stulbinamą, nors ir efemerišką karjerą padarė dar 1978–1981 metais, per trumpą laiką ji spėjo papuošti daugybę mados žurnalų.

 

„Too beautiful to die, too wild to live“ (liet. „Per graži mirti, per laukinė gyventi“) – taip skelbia 1998 metais sukurtas jos gyvenimo įkvėptas „HBO“ filmas „Gia“. Anuomet menkai kam žinoma aktorė Angelina Jolie už šio supermodelio vaidmenį gavo antrąjį karjeroje „Auksinį gaublį“. Kaip J. Deano karjera kine, taip G. Carangi kelias mados pasaulyje, nors ir paženklintas galybės kvaišalų, iki šiol nepaliauja žavėti vintažinės popkultūros gerbėjų. Kita vertus, jos temperamente buvo kažkas neįtikėtinai šiuolaikiško, kaip, beje, ir J. Deano: belytiškumas, laukinė charakterio pusė, kosmopolitiškas abiem lytims tinkantis stilius.

Ji bene pirmoji pradėjo vilkėti vyriško stiliaus marškinėlius, išpopuliarindama marškinėlių, džinsų ir „Converse“ sportbačių derinį. Ją traukė tai, kas draudžiama ir pavojinga. Gia nevengė toli pasiųsti garsių fotografų ir nuogutėlė pozuoti visiškai spontaniškai. Rėksmingos isterijos, entuziazmo ir pykčio priepuoliai ją greitai išgarsino ir Milane, ir Paryžiuje, ir Niujorke. Ji niekada nemokėjo paisyti autoritetų.

 

Gia gimė 1960 metais pasiturinčiame Filadelfijos priemiestyje. Augo su tėvu, kurio niekada nebūdavo namuose, ir motina, kuri galiausiai paliko namus ir dar kartą ištekėjo. Mergaitės niekas per daug neprižiūrėjo, tad ji nepažino aiškių ribų, augo Davido Bowie koncertuose, grūdinama gyvenimo mokyklos, nesibaigiančių meilės istorijų gražioms merginoms ir vakarėlių.

Gia nevengė toli pasiųsti garsių fotografų ir nuogutėlė pozuoti visiškai spontaniškai.

Šiek tiek vyriška, šiek tiek koketė

1979 metais jos laukė sunkus darbas, viršeliai keitė vienas kitą – nuo tarptautinių „Cosmopolitan“ iki „Vogue“. Pozavo Gia mados fotografų grietinėlei: Richardui Avedonui, Chrisui von Wangenheimui, Helmutui Newtonui, Arthurui Elgortui, Francesco Scavullo. Iliustratorius Joe Eula jos paprašė pozuoti ir mados paveikslams. Stepheno Friedo parašytoje biografijoje iliustratorius dalijasi prisiminimais apie neįtikėtiną modelį: „Norėdama pajusti aplink tvyrančią neregėtą prabangą, Gia imdavo elgtis tinkamai. Ji buvo tikra aktorė, tikrų tikriausia žvaigždė, dėvinti skudurus už 5 ar 10 dolerių, tačiau sugebanti įtikinti, kad tai gražiausi kada nors mados sukurti dalykai.“

Nors ir nesugebėdamas jos suvaldyti, fotografas F. Scavullo ją dievino. „Nuotraukose ji tiesiog dieviška... Jos kūnas buvo pasakiškas pozavimui: akys, burna, fantastiški plaukai. Man buvo tobulas ir jos elgesys, demonstruojantis, kad jai nusispjauti į visus.“
 

1980-aisiais F. Scavullo paprašė merginos savo suplėšytus džinsus paskolinti dainininkei Dianai Ross – legendinio albumo „Diana“ viršelio nuotraukai. Galiausiai tame viršelyje atlikėja matoma ne tik su Gios džinsais, bet ir perėmusi visą jos įvaizdį: drėgni plaukai, veidas be makiažo, jokios liemenėlės ir balti prasegti marškinėliai atraitotomis rankovėmis. Susižavėję modelio įvaizdžiu, stilistai kaipmat ėmė kopijuoti garsiąją Gia atsegtą džinsų sagą ir berniokišką stilių. Pati, būdama blondinių gerbėja, ji davė pradžią natūralumo ir gatvės mados kultui.

Netikrų panašumų šalyje

Dirbdama Gia dažnai būdavo nekontroliuojama: negerbė klientų, pasipuošusi Yves’o Saint Laurent’o aukštosios mados suknele kimšo vištienos kulšeles, o kartą per tualeto langą pabėgo iš „Versace“ fotosesijos. Ne ką geriau jai sekėsi kontroliuoti ir asmeninį gyvenimą. Kiekvieną savaitę ji įsimylėdavo vis naują merginą, imdavo persekioti heteroseksualias moteris, joms siuntinėdama rožių puokštes. Viena tokių buvo vizažistė Sandy Linter, su kuria buvo užmegztas audringas romanas.

Pasipuošusi Yves’o Saint Laurent’o aukštosios mados suknele kimšo vištienos kulšeles, o kartą per tualeto langą pabėgo iš „Versace“ fotosesijos.

Šiam supermodeliui sunkiai sekėsi slėpti savo pyktį, maniakišką nesaugumo jausmą, kurį sukėlė mamos išėjimas, ji negalėjo atsikratyti minties, kad nenusipelnė visko, ką gauna. Ją persekiojo apsišaukėlio sindromas, nors iš tiesų ši niekur nesimokiusi mergina tesvajojo tapti kino operatore. 1980 metais Gią ypač paveikė netikėta mamą jai atstojusios ir asmeniniu pavyzdžiu tapusios manekenės W. Cooper mirtis. Gia pasinėrė į netikrus malonumus ir destruktyvų elgesį: ėmė leistis prabangos pasaulio „dylerių“ tiekiamą heroiną. Kurį laiką viskas atrodė labai linksma iki momento, kai ant jos rankų ėmė ryškėti visai nefotogeniškos žymės, grožis ėmė blėsti, o jos vėlavimai virto visiškais nepasirodymais.

Kartą per vieną iš retų pasirodymų televizijoje, po dviejų valandų šukavimosi ir dažymosi, ji sumurmėjo: „Štai mes netikrų panašumų šalyje. Ar ne? Tikroje fantazijoje.“ 1981 metais ji visai pradingo iš viešumos. Finansiškai nustekenta ji galiausiai grįžo pas motiną ir vargo su dezintoksikacijos programomis, dirbo atsitiktinius darbelius.
 

Tačiau po kelerių metų viskas pakrypo blogyn, 1985 metais ji užsikrėtė liga, kuri jau buvo pradėjusi plisti mados pasaulyje ir neseniai nusinešusi aktoriaus Rocko Hudsono gyvybę.
 

Gia mirė 1986 metais ir tapo pirmąja garsia nuo AIDS mirusia moterimi. Tais pačiais metais viena į ją labai panaši, tik ne tokia maištinga brunetė pasirašė kontraktą su Niujorko modelių agentūra „Elite“. Tai buvo Cindy Crawford, kurią dar ilgai visi vadino „baby Gia“. O šiandien jau Cindy Crawford dukra Kaia Gerber turi kažką panašaus į ekscentrišką praėjusių dešimtmečių modelį ir kaitina podiumų aistras.

Mirus Giai viena į ją labai panaši brunetė pasirašė kontraktą su Niujorko modelių agentūra „Elite“, tai buvo Cindy Crawford, kurią dar ilgai visi vadino „baby Gia“.

Gia paliko nuostabias von Wangenheimo darytas nuotraukas, kurios iki dabar klajoja įvairiuose socialiniuose tinkluose, ir, žinoma, ne tokią dailią, bet ne mažiau įspūdingą biografiją, kurią neseniai užrašė žurnalistas Stephenas Friedas. Jos berniokiškomis, spontaniškomis, jausmingomis sekėjomis tapo modelis Cara Delevingne ir aktorė Kristen Stewart – šių laikų laukinukės, kur kas geriau pasiruošusios nepapulti į to kerinčio veidrodžių pasaulio spąstus.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame