Moterys

Indrė Kavaliauskaitė: jeigu atėjo bloga diena, padarau viską, kad kita diena būtų geresnė

Sako, veikla po vieną nevaikšto, o ką daryti, kai jų nebelieka? Imtis naujų, beprotiškų veiklų, kurios primena, kad esi gyvas. Indrė Kavaliauskaitė šiuo lėtu laikotarpiu galvą nusprendė užimti savo svajonėmis, kurios, pasirodo, tvyro danguje. Būtent todėl Indrė vakarinę suknelę išmainė į piloto kostiumą ir sustojusių renginių laiką užėmė naujais toliais tiesiogine to žodžio prasme. Maža to, keistus, pasaulinių nesėkmių metus Indrė vainikuoja dar viena sėkme – žingsniu į grožio pasaulį, ir žvelgia į užsidariusį pasaulį taip, lyg jis niekada nebuvo atviresnis.
Reading time 6 minutes

Indre, kuo šiandien gyveni? Ar priverstinis pauzės mygtukas nuo renginių išėjo į naudą? Gal pastūmėjo ieškoti naujų darbų ar veiklų?

 

Išmokau nustoti skubėti, bet tai nereiškia, kad tuščių linijų darbo knygelėje, pavadinimu „įtemptas renginių grafikas“, neužpildžiau kitomis veiklomis. Esu įsitikinusi – žmogui visada reikia įdarbinti smegenis. Mokytis galima bet ko: apie kompiuterines programas, sodininkystę ar rankdarbius. Svarbiausia – neleisti smegenims merdėti, nes merdinčios smegenys – velnio dirbtuvės. O, kaip žinoma, velnio vardas – Alzhaimeris.

 

Kai nebeliko renginių scenarijų, kurių reikėtų mokytis, supratau, kad vėl noriu pradėti studijuoti. Galvodama apie dalykus, kuriais užimčiau savo protą, prisiminiau skraidymą. Visada mėgau tai daryti, tačiau niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galėsiu skristi pati. Pasirodo, reikia tik ryžto ir laiko, o būtent šiuo laikotarpiu turėjau abu reikalingus komponentus.

 

O ką darysi, kai tapsi pilote? Skraidysi savo malonumui ar dabartinius darbus atidėsi į šalį ir nersi į naujus darbus danguje?

 

Kas bus toliau – pamatysime. Kol kas mėgaujuosi mokymosi procesu. Kas kartą į aviacijos mokyklą važiuoju su plačia šypsena. Tiek mokymosi procesas, tiek žmonės – viskas teikia malonumą.

 

2020 metai gavo „nesusipratimų ir nesėkmių metų“ vardą. O kokie tau buvo šie metai? Ko išmokė? Ką atėmė, o gal davė?

 

Gal ir per drąsu kalbėti, bet 2020-ieji man buvo vieni geriausių. Metus pradėjau intensyviai dirbdama. Vasario pirmomis dienomis su vaikais išskridau į Balį, nežinodama, kada iš jo grįšiu. Tai buvo geriausia kelionė mano gyvenime. Po jos grįžome į karantiną, bet su vaikais jau buvome tarsi pasitreniravę ramybės, laukimo ir buvimo kartu.

 

Vasara pradėjau plaukti vandenlente ir kaipmat supratau, kad man labai trūko užsidegimo kokiam nors hobiui. Tuomet prasidėjo LNK muzikinio šou „Kaukės“ filmavimai. O svarbiausia pradėjau studijuoti dalyką, kurį dievinu, – pilotavimą. Kai visko ir taip jau su kaupu, dar nesustojau – kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais ir MATH laboratorija sukūrėme ir paleidome į prekybą veido serumą, kurio pirmoji partija buvo iššluota per penkias valandas.

 

Džiaugėmės, kad turėjome kito tūrio vienetų, paruoštų Kalėdoms. Juos į prekybą paleidome tą pačią dieną. Viską susumavus pasidaro akivaizdu, kad visada turime du pasirinkimus: galvoti apie tai, ko netekome, arba ieškoti naujų galimybių ir pažiūrėti, ką gavome. Aš gavau labai daug. 

1611661859635916 dsc 96n78

Grožis – dar viena užkariauta sritis? Kokią vietą tavo gyvenime jis užima?

 

Skirtingos vietos ir skirtingas laikas padiktuoja tos akimirkos grožio sąvoką. Jei esu scenoje – gražūs atrodo visai kiti dalykai, nei sėdint po palme Balyje. Todėl bėgant laikui supratau, kad gražiausia man – kai viskas vyksta savo vietoje, savu laiku, o svarbiausia – patinka tau pačiam.

 

Praėjusiais metais kone kasdien turėdama renginių ir nuo 7 valandos ryto lakstydama su vakarinėmis suknelėmis rankose bei vakariniu makiažu – gražiausia sau buvau su pižama lovoje. Šiemet, kai renginių tiek nėra, vakarinė suknelė ir makiažas per šventes visai džiugina.

 

O kaip atėjo mintis sukurti savo produktą? 

 

Produktas atsirado iš asmeninės problemos. Mano odai tenka atlaikyti didžiulius krūvius. Kai jai padarai viską, ką gali blogiausio, imi galvoti, kaip jai padėti. Be makiažo, savo odą mėgdavau ir saulėje padeginti, nors, rodos, per atostogas ilsėtis turėtų ir ji.

 

Prieš pusmetį keliai netyčia suvedė su ilgai nematyta bičiule Marija. Ji pasidalijo Skandinavijoje kilusia idėja sukurti mokslą ir minimalizmą puoselėjančią kompaniją „MATHSkincare“. Tai sužinojusi, pasidalijau savo odos problema, norėjau, kad mano dehidratavusi ir besikemšanti oda atsigautų ir liktų sveika. Marija mane pakvietė į Mokslo ir inovacijų centrą, kur susipažinau su Vilniaus universiteto mokslininkų komanda ir praėjus pusei metų nuo tos dienos rankose turėjau jų kūrinį. Kūrinys skirtas odai, kurią reikia drėkinti, kuriai aktualus hialuronas ir kuriai svarbu, kad sudėtis būtų minimalistinė, bet labai kokybiška. Esu tikrai patenkinta mūsų bendru projektu. 

 

1611661880589117 dsc 9613 1

Meilės odai išmokai, o kaip reiški meilę sau?

 

Kiekvienas save myli savaip. Meilė sau nėra vien savęs lepinimas, bet tausojimas – be jokių abejonių. Dienose yra daug disciplinos. Nors niekur eiti nereikia, pastaruoju metu einu miegoti anksti ir keliuosi 6 valandą ryto. Taip darau vien tam, kad tyloje išgerčiau kavos ir valandą skirčiau tik sau. Ta valanda kiekvienąkart praeina vis kitaip: noriu – valandą mokausi, nenoriu – tiesiog ramiai pavalgau pusryčius ir pavartau žurnalą. Jaučiu, kad kūnas dėkoja už tokį ritmą. Tad klausimas, ar labiau save mylėčiau miegodama iki 10, ar myliu, nusprendusi keltis anksti.

 

O ar tiki amžina meile?

 

Žinoma, tikiu. 

 

Galva užimta naujais darbais. O ko kupinos laisvos minutės? Juk gerokai sumažėjo žmonių ratas, su kuriais pasiseka pabendrauti. Ar nesijaučia tuščia? Ar netrūksta šalia žmogaus, kuris padėtų išgyventi tokias dienas? 

 

Tikri draugai moka bendrauti net ir karantino sąlygomis, išėjimų į miestą ar vakarėlius man netrūksta. O jei reikia pabūti vienai – su malonumu, savo kompaniją aš mėgstu.

 

Visada atrodai linksma, pozityvi, sugebi žmonėms sukelti šypseną, bet ir blogų dienų turėti žmogiška. Kaip save įkvepi? 

 

Mano manymu, kai kas nors nesiseka, galima arba viltis, kad kita diena bus geresnė, arba imtis veiksmų ir ją pačiam padaryti geresnę. Turiu receptą: jeigu atėjo bloga diena – po nosimi riebiai nusikeikiu ir padarau viską, kad kita diena būtų geresnė. 

 

Redos Mickevičiūtės nuotr.

susiję straipsniai

Rekomenduojame