Moterys

J.Starinskaitė: kiti žinomumą pritraukia dramomis, toks kelias yra, bet jis ne man

Grupės „Saulės kliošas“ vokalistė Justė Starinskaitė – viena stilingiausių dainininkių šiandienėje muzikos scenoje. Populiarumas, šlovė, garbė, intrigos – Justė žino, kad toks kelias – labai veiksmingas, tačiau – dažnai labai laikinas ir ne jai skirtas: „Mano siekiamybė išlikti geru, savęs ir kitų neišduodančiu žmogumi. Manau, tik tokiems pasiseka pasiekti, o pasiekus išlikti laimingiems…“
Reading time 11 minutes
Justė Starinskaitė

Scena jau senokai tapo antraisiais tavo namais, o tariantis dėl interviu užsiminei, kad dienų dienas leidi įrašų studijoje. Rodos, ryžtingai nusiteikei kalnus nuversti!

 

Man pasisekė, kad galiu ir darau gyvenime tai, kas man labai patinka. Ar planuoju nuversti kalnus? Nežinau, bet tęsti muzikinę veiklą, koncertus, naujų dainų rašymą ir išleidimą – tikrai taip! Nemėgstu kalbėti apie didelius ateities planus anksčiau laiko. Todėl tyliai einu pirmyn, tikėdama šviesia ateitimi.

 

Tavo karjerą sunku pavadinti skandalinga, specialiai to vengi?

 

Nenoriu skandalų ir intrigų, nes man jų gyvenime nereikia. Esu gana ramus žmogus, bandau išvengti intrigų. Nebūnu ten, kur nenoriu būti, nebendrauju su tais, kurie man kelia neigiamas emocijas. Tai, kad esu nekonfliktiška, man – privalumas, tačiau žmonėms nėra ką apkalbėti (juokiasi). Nors esu gana taikus žmogus, darbe turiu polinkį pakonfliktuoti. Tačiau savo asmeninį gyvenimą noriu pasilikti sau. Galbūt kitiems tai yra darbo dalis ar kelias, bet maniškis – kitoks.

 

Dėl to retai ir pasakoji, rodaisi viešumoje su žmogumi, su kuriuo drauge esate jau daug metų?

 

Retai kalbu apie savo santykius ir meilę, yra dalykų, kuriuos noriu pasilikti tik sau. Tai – normalu. O renginiuose ir viešumoje Tadas (krepšinio agentas Tadas Bulotas – red. past.) dalyvauja tiek, kiek pats nori skirti tam laiko. Kadangi yra užimtas, daug keliauja ir bendrauja su įvairiausiais žmonėmis, puikiai suprantu, kodėl kartais, net jei ir galėtų dalyvauti viename ar kitame renginyje, pasirenka to nedaryti. Ir, žinoma, jis juk kitos srities žmogus, jam ne visada smagu ten, kur linksma man. Ir atvirkščiai... Dėl to stengiuosi neišgyventi ir neverčiu daryti to, ko jis nenori.

1594643385718389 dsc 5623 1
Justė Starinskaitė

Skirtingi gyvenimo būdai ir bendra ateitis – atrodytų, sunkiai viename sakinyje derantys dalykai. Kaip įsivaizduojate savo ateitį?

 

Kol kas abu ją kuriame labai atsargiai ir atsakingai. Daug žmonių šiais laikais tuokiasi, o po kelerių metų lengva ranka skiriasi. Nesilaiko jokio duoto žodžio prieš save ir kitą žmogų. Kartais susimąstau, ką šiandien jauniems žmonėms reiškia santuoka? Šventė, proga pasipuošti, išvykti į kelionę ar pasipuikuoti? Man nei kelionių, nei švenčių, nei renginių gyvenime netrūksta. Man santuoka – tai įsipareigojimas visam gyvenimui, kuriam reikia dviejų viena kryptimi einančių žmonių. Ir tam turi ateiti tinkamas laikas. Gal ir senamadiškai skamba, bet tikrai norėčiau turėti vieną santuoką ir vieną gražią, darnią šeimą.

 

Drauge skaičiuojate jau septintus metus. Regis, abu tvirtai stovite ant kojų, o seilėjimasis ne jūsų porai. Kaip pavyksta išgyventi krizes?

 

Visko būna. Pastebiu tik vieną: pats geriausias vaistas nuo visų santykių krizių yra kelionės. Mes daug keliaujame ir mėgaujamės vienas kito draugija. Esame labai panašūs: jei susipykstame, ilgai neišbūname tos būsenos. Pasikalbame, apsikabiname, gana greitai vienas kitam atleidžiame.

 

Tad, kaip suprantu, muzikinėje karjeroje pasirinkai kiek ramesnį, bet turbūt ir ilgesnį bei vingiuotesnį kelią?..

 

Darbas studijoje, koncertai, gyvas bendravimas su savo klausytojais – toks tas mano kelias. Nemėgstu apkalbinėti kitų, neprisigalvoju intrigų ir netgi neturiu tokių žmonių savo aplinkoje. Kiti atlikėjai kuria dramas, istorijas tam, kad apie juos rašytų bei kalbėtų. Toks kelias tikrai yra ir jis veikia. Tačiau labai trumpą laiką, ir jis – ne man.

Nemėgstu apkalbinėti kitų, neprisigalvoju intrigų ir netgi neturiu tokių žmonių savo aplinkoje.

Tačiau kritikos iš aplinkos vis tiek sulauki?

 

Atvirai pasakius, kritikos sulaukiu tik dėl savo išvaizdos, kalbant konkrečiau, liekno kūno sudėjimo. Daugumai sunku suvokti, kaip galiu išlikti tokia liekna. Dažnas pasiūlo pavalgyti arba pasiteirauja, ar apskritai ką nors valgau… Matai, kokie rūpestingi (juokiasi)?

 

Mano figūros paslaptis slypi kažkur genuose, todėl skubu nuraminti komentatorius – esu pavalgiusi. Kitaip su manimi nebūtų galimybės susišnekėti – būnu labai pikta. Maistas – viena didžiausių mano aistrų, kad ir kaip būtų sunku tuo patikėti.

 

Na, bet pripažinkime, kad lieknas kūno sudėjimas turi nemažai pliusų, vargu ar kyla sunkumų renkantis drabužius. Mada ir stilius užima svarbią vietą tavo gyvenime?

 

Domiuosi mada, bet nemėgstu aklai vytis tendencijų... Masė išprotėjusių žmonių, besirengiančių vienodai, mane tiesiog erzina. Atsirenku, kas man pačiai patinka ir yra patogu bei išliks aktualu ilgiau nei du ar tris mėnesius.

1594643469275644 dsc 5347 1
Justė Starinskaitė

Koncertinį įvaizdį kuri pati ar į pagalbą šaukiesi stilistus?

 

Beveik kiekvienam koncertui savo įvaizdį kuriu pati, nes man tai dar vienas saviraiškos būdas. Nebijau nuogo kūno, man patinka eksperimentuoti ir keisti įvaizdžius. Tačiau, prisipažinsiu, kuo toliau, tuo mažiau turiu laisvo laiko, kurį norėčiau skirti parduotuvėms bei drabužių paieškoms. Džiaugiuosi per pastaruosius metus sutiktais žmonėmis, kurie yra savo sričių profesionalai. Dažnas iš jų pakonsultuoja, padeda, o kartais netgi sukuria vieną ar kitą sceninį įvaizdį.

 

Kokiu savo pasiekimu džiaugiesi labiausiai?

 

Esu sukūrusi dainų, kuriomis labai nuoširdžiai džiaugiuosi ir kurios, tikiu, gyvens ilgiau nei metus ar dvejus. Žmonės koncertuose jas dainuoja, džiaugiasi, matau, kaip jų akys spindi, rašo laiškus ir dėkoja, gyvena bei kuria savo gyvenimą kartu su jomis. Galbūt tai yra pasiekimas? O gal tai, kad man dvidešimt aštuoneri metai ir esu visiškai nepriklausoma mergina, dirbanti mėgstamą darbą, kiekvieną savaitgalį koncertuojanti įvairiausiose Lietuvos vietose bei gyvenanti gyvenimą, kupiną įvairiausių kelionių, nuotykių, netikėtumų, gerų ir įdomių žmonių aplink. Esu žemiška mergina – neskraidau virš debesų, todėl labai realistiškai į viską žvelgiu.

 

Mano siekiamybė – visur ir visada išlikti geru, savęs ir kitų neišduodančiu žmogumi. Manau, tik tokiems pasiseka pasiekti, o pasiekus išlikti laimingiems… Pasiekimai nebūtinai turi būti apčiuopiami ar įvertinami statulėlėmis. Kartais ramybė ir džiaugsmas širdyje, mintys, kad darai kas tau patinka, – didžiausias asmeninis pasiekimas.

Mano siekiamybė – visur ir visada išlikti geru, savęs ir kitų neišduodančiu žmogumi. Manau, tik tokiems pasiseka pasiekti, o pasiekus išlikti laimingiems…

Ilgą laiką tavo sesuo Daiva priklausė „Saulės kliošas“ grupei, tačiau po kurio laiko muzikinę karjerą nusprendė kurti Didžiojoje Britanijoje. Ar pačiai nekyla minčių siekti dainavimo aukštumų svetur?

 

Ji visada norėjo daugiau. Daugiau nei groti grupėje, daugiau nei muzikuoti Lietuvoje. Todėl nusprendė palikti grupę, kurti savo, išvyko gyventi ir siekti savo svajonių į kitą šalį. Jai išvykus, grupėje atsiradau aš.

 

Man smagu dirbti ir kurti Lietuvoje, nes man čia visko užtenka. Mūsų šalyje yra puikios galimybės realizuoti kūrybines mintis, svajones ir siekti savo pasiekimų. Štai dabar dirbu ir lietuviškai garsinu pagrindinę animacinio filmo „Troliai 2“ heroję Popytę. Kaip įdomu ir faina, nežinau, ar kur nors kitur sulaukčiau tokių galimybių.

 

Kaip reagavai į pasiūlymą grupėje pakeisti sesę? Esi sakiusi, kad visi tikėjosi, jog dainininkė bus Daiva, o tu esi kažkas kitas…

 

Tas metas buvo beprotiškas… Man buvo tik penkiolika, kai sulaukiau pasiūlymo pakeisti Daivą. Kai man paskambino vienas pagrindinių grupės narių būgnininkas ir vadybininkas Laurynas Šarkinas ir pasiūlė pabandyti, pamaniau, kad tai – nesąmonė, nes neturėjau jokios patirties, nenorėjau prisiimti tokios atsakomybės. Iki to laiko dainavau chore, kuriame buvau viena iš dvylikos merginų, o prie solinio dainavimo, koncertų ir vakarėlių nebuvau prisilietusi. Man tai buvo svetimas pasaulis, į kurį labai greitai įšokau. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad grupės nariai, tam tikrų žmonių palaikymas ir tikėjimas manimi padėjo užaugti ne tik kaip atlikėjai bei artistei, bet ir kaip žmogui. Sugrįžus prie klausimo apie pasiekimus, manau, kad šitą gyvenimo etapą taip pat priskirčiau prie vieno didžiausių asmeninių šuolių.

 

Nuo tos dienos, kai Daiva išėjo, į grupės reikalus nebesikišo. O konkurencijos nesijautė, nes ji juk buvo dainininkė, o aš, kaip čia pasakius… Maliukas – mane taip vadino šeimos nariai (juokiasi).

 

Juokinga, kai prisimenu pirmuosius metus grupėje… Atėjusi dar nesupratau, kad esu ir apskritai kas vyksta. Iš pradžių lyg bandžiau imituoti Daivą, nes ji man buvo vienintelis pavyzdys, tačiau supratusi, kad tai – ne kelias, ėmiau ieškoti savasties, tobulėti ir mokytis iš savo klaidų. Po truputėlį supratau, koks mano balso tembras, kokios galimybės, stiprybės ir silpnybės, kaip noriu bei gebu dainuoti, kaip noriu atrodyti savo koncertų metu, kokia muzika ir stilius man patinka.

1594643605193810 dsc 6528 1
Justė Starinskaitė

O su seserimi pasidalijate muzikiniais patarimais?

 

Pasidalijame, tačiau ne visada sekasi juos priimti. Daugelis sako, kad mes su Daiva esame labai panašios, tačiau nepritariu tokiai nuomonei. Tiek išore, tiek vidumi esame labai skirtingos. Todėl kartais patarimus ir kritiką nurašome į kitokio skonio ar stiliaus pojūtį. Tačiau džiaugiamės viena kitos pasiekimais, pasidalijame džiaugsmais ir vargais, bet Daiva man padeda labiau nei aš jai. Arba aš jos patarimus priimu geriau nei ji mano. Kaip ir priklauso, matyt, juk ji – vyresnioji mano sesuo.

 

Tęsiant kalbą apie konfliktus, užsiminei, kad mėgsti parodyti kaprizus darbinėje aplinkoje. Papasakok, dėl ko dažniausiai susierzini?

 

Dažniausiai dainas kuriame trise: aš, Laurynas ir muzikos prodiuseris. Gana dažnai išsiskiria mano ir Lauryno nuomonės, vis sunkiau randame kompromisų. Kartais diskusija taip užsitęsia, kad netgi prodiuseris sutrinka ir klausia, kas priims galutinį sprendimą.

 

Matyt, su amžiumi darausi reiklesnė, labiau užsispyrusi, žinau, ko noriu… Susierzinu, kai darbai krypsta ne ta linkme, kuria norėčiau. Bet kiek nusiraminusi suprantu, kad kartais reikia nusileisti, o kitų žmonių mintys ir vizijos pateikia idėjų, minčių, skambesio kitoniškumą, kuris kartais yra raktas į sėkmę.

 

Galbūt solinėje karjeroje būtų lengviau pasiekti aukštumų?

 

Viena vertus, būtų lengviau, nes nereikėtų ieškoti kompromisų, bet ir sunkiau. Esu pripratusi dirbti komandoje, man reikia žmonių, jų nuomonės, padrąsinimo, patarimų. Tačiau grupėje manęs labai daug. Kartais susimąstau, kad galbūt per daug. Galbūt laikas skirti daugiau laiko solinei karjerai? Bet kokiu atveju abi veiklas vystau, stengiuosi į jas abi įdėti vienodai pastangų, siekti geriausių rezultatų ir kol kas tai puikiai pavyksta suderinti.

 

O jau pagalvoji apie vaikus, apie tai, kad jiems gimus galbūt tapsi sėslesnė, o jūsų su Tadu gyvenimo būdas taps sunkiau suderinamas?

 

Jei jau prakalbome apie vaikus, prisipažinsiu, kad visada svajojau būti jauna mama. Tačiau metai bėga, o būti jaunai mamai greičiausiai nebepavyks (juokiasi). Kol kas dar jaučiu, kad neįgyvendinau visų muzikinių vizijų, todėl ir neatsiduodu šeimai.

 

Kaip bus ateityje – nežinau. Labai atsakingai žiūriu į vaiko auginimą. Jam reikia ne buto, namo ar santuokos, kaip galbūt kas nors mano. Vaikui reikia abiejų tėvų laiko, skirto jam. Visa kita yra antraeiliai dalykai. Kol kas nei aš, nei Tadas negalėtume skirti šeimai tiek laiko ir atsidavimo, kiek jo reikėtų. O dėl nesuderinamumo – jis neišvengiamas. Net jei dirbtume toje pačioje srityje, atsirastų kitų problemų ir nesuderinamumų.

 

LINO MASIOKO nuotraukos

IRINOS CYBINOS stilius

VIRGOS STEIBLYTĖS makiažas

ŽANETOS VITKAUSKAITĖS plaukai

susiję straipsniai

Rekomenduojame