Moterys

Stiliaus redaktorė Kristina: mados industrija yra ir modernios vergystės atspindys

Taip įsitikinusi portalo „Delfi“ stiliaus redaktorė Kristina Solomnikova. Ir ji neklysta. Individualumas, unikalumas, savitumas, išskirtinumas – šiandien šie žodžiai skamba beveik taip pat dažnai kaip „laba diena“ ar „viso gero“. Apie stilių ir madą rašanti Kristina pataria: „Perdėtai nesivaikykite madų, nors semtis idėjų ne tik verta, bet ir būtina.“
Reading time 10 minutes
Eglės Juozaitytės nuotr.

Kristina, stiliaus paieškos ar mada kaip menas – kam daugiau vietos skiriama jūsų vadovaujamoje skiltyje?

 

Atsakymą pasufleruoja kanalo pavadinimas – daugiausia dėmesio vis dėlto skiriama naujienoms apie asmeninio stiliaus formavimą, praktiškiems patarimams ir tendencijų apžvalgoms. Mano kukliu supratimu, tai – pamatiniai dalykai, kuriuos turi žinoti kiekviena savo įvaizdžiu besirūpinanti moteris.

 

O jums pačiai stilius – smagus žaidimas ar būtinybė? Jis – svarbi jūsų kasdienybės dalis?

 

Idealiame pasaulyje turėčiau atsakyti, kad mada yra didžioji mano gyvenimo aistra, tačiau tiesa ta, kad aš – iš tų moterų, kurios gali ramia širdimi praeiti pro ekspozicines vitrinas. Neturiu polėkio vaikštinėti po parduotuves vien dėl estetinio pasitenkinimo – jei vykstu apsipirkti, turiu aiškų tikslą, ko ir kodėl man reikia.

 

Stengiuosi nepirkti drabužių impulsyviai. Jei atvirai, ėmiau tai daryti tik pradėjusi dirbti šį darbą ir domėdamasi, kokia yra tikroji mados pramonės kaina. Gerai pagalvojus, skaičiai tikrai priverčia nustebti – pasaulyje per metus pagaminama apie 100 mlrd. drabužių vienetų, bet ar tiek parduodama? Beveik ketvirtadalis prekių iškeliauja į sąvartyną arba virsta pelenais, geriausiu atveju yra perdirbamos, o dar retesniu – paaukojamos.

 

Ne aukštoji matematika – gyvename didžiuliame pertekliuje, todėl sąmoningai stengiuosi pirkti mažiau. O ir su kiekvienais metais paaštrėja noras turėti kad ir kelis, tačiau kokybiškus daiktus.

Gyvename didžiuliame pertekliuje, todėl sąmoningai stengiuosi pirkti mažiau.

Vis daugiau ir garsiau kalbame apie tvarią madą, tačiau greitoji mada išgyvena ne ką prastesnius laikus. Kurioje barikadų pusėje stovite? Ką pirmiausia vertinate drabužyje?

 

Šiandien frazė „tvari mada“ linksniuojama dažniau nei bet kada anksčiau. Iš dalies todėl, kad gyvename informacijos amžiuje ir turime neribotas galimybes domėtis mus jaudinančiomis temomis. Kelios sekundės „Google“ ir, prašau, esate pastatyti prieš faktą – mados pramonė yra viena didžiausių pasaulio teršėjų.

 

Vienas pavyzdžių – medvilnės ūkiai, kuriuose auginama žaliava marškinėliams. Medvilnei auginti naudojami chemikalai galimai yra kancerogeniški, tai atsiliepia ne tik darbuotojų sveikatai, bet ir tyliai žudo visa, kas gyva aplinkui. Vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti taip pat prireikia 30 pilnų vonių vandens. Daugoka, nemanote?

 

Mados industrija taip pat yra ir modernios vergystės atspindys. Už kelis ar keliasdešimt eurų kainuojančius drabužius, kuriuos taip džiaugiamės įsigiję greitosios mados parduotuvėse, didžiausią kainą sumoka tą drabužį pasiuvęs žmogus. 14–16 darbo valandų per parą tvankiose, menkai vėdinamose patalpose arba, dar liūdniau, spiginant kaitriai saulei. Alga už tokią vergystę – grašiai. Štai Bangladeše, kur darbo jėga – viena pigiausių, siuvimo fabrikų darbuotojai uždirba iki 100 eurų per mėnesį. Ir tai – didžiausias jų pasiekimas iki šios dienos, nes dar prieš metus jiems į kišenę nubyrėdavo beveik perpus mažesnė suma.

 

Nenoriu demonizuoti greitosios mados, tačiau kartais pravartu į problemą pažvelgti plačiai atmerktomis akimis. Nuoširdžiai rekomenduoju pažiūrėti dokumentinį filmą „Tikroji mados kaina“ (angl. „The True Cost“). Žmonėms, kurie niekuomet nesidomėjo, kas ir kokiomis sąlygomis siuva jų vilkimus drabužius, ši juosta galbūt taps atspirties tašku.

1566848675740721 dsc 1812

O kaip dažnai susiduriate su įsitikinimu, kad mada tėra tuštybės mugė šiame ir taip per stipriai vartotojiškame pasaulyje? Neatsakingas pasirinkimas?

 

Pabandytume apie tuštybių mugę porinti prancūzams. Bėda ta, kad mes – ne prancūzai, mūsų šalyje mada nėra ir niekada nebuvo prioritetinė ūkio šaka, o suvokimas apie madą kiek apkerpėjęs.

 

Nuoširdžiai simpatizuoju mados žurnalistui Arnoldui Remeikai, visuomet be galo įdomu klausytis jo įžvalgų. Mudviejų pokalbio metu esu paklaususi, kodėl Lietuvoje mada tempia tokį neigiamą šleifą. O jis teatsakė, kad toli žvalgytis nereikia – dėl istoriškai susiklosčiusių įvykių ilgą laiką gyvenome izoliuoti, už geležinės uždangos. Žmonėms sovietmečio laikais ne vakarietiška mada rūpėjo, o tai, kaip išgyventi tokioje santvarkoje ir priespaudoje. Tad nėra reikalo stebėtis, kad dalis visuomenės vis dar laikosi įsikibusi sustabarėjusio požiūrio į madą.

 

Dažnai svajodami apie žurnalistiką mintyse įsivaizduojame savo srities profesionalą, kovojantį už teisybę, nardantį tiriamosios žurnalistikos labirintais. Kaip atsidūrėte pramoginėje žurnalistikoje, nuo kada ir kaip pradėjote domėtis stiliumi, mada ir kitais su tuo susijusiais dalykais?

 

Pakovoti už teisybę galima ne tik gvildenant šešėlinius politikų ryšius, bet ir aiškinantis, kodėl drabužių parduotuvė kategoriškai atsisako priimti brokuotą prekę. Suprantu, kad tai nėra tapatu, bet patikėkite, – oho, kaip savo teisių išmanymas praverčia kasdieniame gyvenime. Net jei tas teises tenka įrodinėti grąžinant neseniai įsigytus ir jau spėjusius suplyšti batus.

 

Kokius tikslus keliate sau kaip stiliaus redaktorė – sudominti žmones mada ar tiesiog tuos, kurie ja jau domisi, informuoti apie tai, kas naujo ir aktualaus vyksta mados pasaulyje?

 

Siekiu įgyvendinti abi jūsų įvardytas užduotis tiek, kiek tai gali padaryti vienas žmogus, o ar pavyksta – palieku vertinti skaitytojams.

 

Sakoma, kad kuriant madą dviračio nebeišrasi ir, turiu prisipažinti, kartais tą patį pagalvoju apie mados žurnalistiką. Visko tiek parašyta, aprašyta – kartais iš tiesų pristinga minčių, kuo sudominti skaitytoją šią dieną. Bet geriausios temos randasi tada, kai į seną, nuvalkiotą ir, regis, jau niekam nebeįdomią temą pažvelgi iš naujos perspektyvos.

Mes – ne prancūzai, mūsų šalyje mada nėra ir niekada nebuvo prioritetinė ūkio šaka, o suvokimas apie madą kiek apkerpėjęs.

Kurios temos apie madą ir stilių domina, jaudina lietuves? Apskritai mada mums rūpi?

 

Pastebiu, kad žmonės labiau domisi tuo, ko nedaryti, nei ką daryti. Pavyzdžiui, ko nevilkėti į vestuves ar darbo pokalbį, kokių įvaizdžio klaidų vengti vyresnio amžiaus moterims arba kokie drabužiai šiuo laikotarpiu laikomi mados atgyvena. Kitaip tariant, skaitytojai iš anksto apsidraudžia, kad neprašautų (juokiasi).

 

Daug dėmesio sulaukia ir kasdienės aprangos dilemos. Pavyzdžiui, ką daryti įplyšus pėdkelnėms. Atrodo pabodę, šimtą kartų kartota ir aprašyta, bet nustebtumėte, kiek daug žmonių iš tokių tekstų vis dar sužino šį tą naujo.

 

Dar viena intriguojanti tema – nauji arba dar negirdėti apsipirkimo taškai. Dažnai pagalvoju, kad žmonės yra velniškai pavargę nuo įprastų prekybos centrų, jiems reikia alternatyvų. Kartą aprašiau vieną sostinės širdyje įsikūrusią parduotuvėlę, kurioje prekiaujama naujais, tačiau senų kolekcijų Cos prekės ženklo drabužiais (jų Lietuvoje kol kas dar neparduoda). Daugiau nei 20 metų veikiantis butikas – tokia vieta, į kurią šiaip sau neužklysi, todėl nieko keisto, kad čia apsipirkdavo tik nuolatiniai klientai, jei užklysdavo prašalaičių – tai vienas kitas.

 

Kitą rytą po straipsnio publikavimo savininkė net žagtelėjo. Važiuoja rakinti parduotuvėlės durų, o ten driekiasi eilė! Labai džiaugiuosi, kad tekstai, kuriuos rašau, turi ir apčiuopiamą naudą.

 

O kaip apibūdintumėte savo stilių?

 

Esu šimtaprocentinė athleisure stiliaus atstovė. Mano garderobe dominuoja basic tipo laisvalaikio drabužiai, nors esu neabejinga ir elegantiškesnėms susiaučiamoms arba švarko tipo suknelėms, laisvai krintantiems sijonams ar klasikiniams marškiniams.

 

Turiu kažkokį keistą ir nepaaiškinamą fetišą sportiniams rūbams. O užvis labiausiai – kedams. Tai mano stichija ir juos avėdama jaučiuosi maksimaliai gerai. Aukštakulnius renkuosi tik išskirtinėms progoms, nors slapčia žaviuosi moterimis, kurios gracingai kulniukais kaukši paprastą dieną darbe. Bet ne veltui sakoma – nuo savęs nepabėgsi. O jei ir bėgčiau... tai vis tiek su kedais (juokiasi).

 

Šiuo metu einu spintos kapsulės formavimo link ir tai nuoširdžiai rekomenduoju padaryti kiekvienai moteriai. Straipsnių, kaip suformuoti pagrindinį garderobą, – galybė, o ir stilistų paslaugos šiais laikais nėra neįkandama prabanga. Moterys, jūs mane tikrai suprasite... ryte paskubomis spręsti rebusą, kaipgi čia taip nutiko, kad naujos kelnės nedera prie mėgstamos palaidinės, yra menkas malonumas.

Šiuo metu einu spintos kapsulės formavimo link ir tai nuoširdžiai rekomenduoju padaryti kiekvienai moteriai.

Stiliaus ikona – turite tokią?

 

Man stiliaus ikona – tai moteris, išlaikanti savitą stilistinę liniją, nepataikaujanti visuomenės nustatytiems įvaizdžio standartams ir aklai nesivaikanti tendencijų.

 

Manau, kad bepigu nuo galvos iki kojų apsirengti pagal šiandienes mados tendencijas, užtenka paskaityti bent kelis respektabilaus mados leidinio straipsnius, paskrolinti „Instagram“ ar užmesti akį į greitosios mados parduotuvių vitrinas. Juk ir manekenus aprengia ne šiaip koks prašalaitis, o mados aktualijas išgvildenęs stilistas.

 

Idėjų pasisemti galima, bet nemanau, kad verta perdėtai vaikytis madų – individualumas šiais laikais griežia pirmuoju smuiku. Agnė Jagelavičiūtė teisingai pastebėjo: „Mada skirta tikrai ne kiekvienam, užtat stilius – visiems.“ Amen.

 

Mados tinklaraštininkių penketukas?

 

Nuo neatmenamų laikų seku didesnio kalibro mados žvaigždes Chiarą Ferragni ir Olivią Palermo. Žaviuosi ir rusės Miroslavos Dumos stiliumi.

 

Iš lietuvių dėl įvaizdžio vientisumo ir nepretenzingumo man imponuoja stilistė Gabija Varnaitė. Asmeninės simpatijos – ir Stiliaus kanalo ambasadorei Agnei Gilytei, man artimas jos estetikos suvokimas.

 

Dizainerių ir mados namų penketukas?

 

Iš skirtingų operų, bet štai pirmasis į galvą šovęs penketukas: pasakiško grožio sukneles kuriantys dizaineriai Zuhairas Muradas ir Elie Saabas, vienos laukiamiausių kasmečių kolekcijų – iš mados namų Céline ir Dior, o iš luxury klasės ženklų neabejotinai verta atkreipti dėmesį į konceptualųjį Acne Studios.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame