K.Leontjeva: kai kuriuos rūbus saugau kaip meno kūriniu, kitus daliju į dešinę ir į kairę
Kaip vienai žymiausių stilisčių Lietuvoje, išliekant nepastebimai plačiajai visuomenei, savo unikaliais darbais pavyksta suvilioti pačius geriausius užsakovus? Pati Karina, kuriai estetikos, laisvės ir kitoniško pradmenis davė tėtis, sako, kad viskas tampa paprasta, kai mėgsti savo darbą. Nors stilistės spinta kasmet tuštėja, ji vis dar eina iš proto dėl batų, o geriausiu gyvenimo projektu vadina savo vaikus.
Tavo darbai kalba patys už save, akivaizdu, kad tai – aukščiausios kokybės ženklas. Kas tave pačią kaskart įkvepia? Iš kur semiesi kūrybinių idėjų?
Šiuo metu mane labiausiai įkvepia įspūdinga „Gemäldegalerie“ paveikslų galerija Berlyne. Įkvėpimo pasisemiu iš žymių skirtingų epochų menininkų darbų.
Kuri darbo dalis tau – pati įdomiausia ir kurią verčiau perleistum nudirbti kitiems?
Įdomiausia – stebėti žmonių reakciją, kai jie pamato mano atliktus darbus. Esu rezultato žmogus. Neįdomiausia dalis – ilgos, nuobodžios derybos apie sagų spalvą ar sijonų ilgį.
Kiekvienam tenka susidurti su sudėtingais, tavo atveju, galbūt ir pernelyg kaprizingais klientais. Kokios taktikos tuomet imiesi?
Kaprizas man skamba kaip pyragaitis, tad pasitaikius įnoringiems saldinu jį tiek, kiek galiu.
Apibūdink šiandienę madą penkiais žodžiais.
Vintažas, tvarumas, ironija, virtualumas, Bobas Dylanas.
Jeigu galėtum pasirinkti istorinį mados laikotarpį, kuriame gyventum?
Oi, niekada net nepagalvojau apie tai! Dėl istorinių įvykių būtų įdomu atsidurti Didžiosios Prancūzų revoliucijos sūkuryje. Mados ir drabužių atžvilgiu renkuosi priešistorinį laikotarpį – akmens amžių. Pati pradžia, kai dingsta plaukuotumas ir atsiranda poreikis šildytis drabužiais. Štai kur tikras iššūkis!
Kaip manai, kokios tavo asmeninės savybės bei įgūdžiai padeda išlikti sėkmingai?
Tiesiog darau tai, kas man patinka.
Pamačiusi žmogų gatvėje, susitikime, bet kur kitur, ar nuskenuoji jį kaip stilistė? Ar pagalvoji, kad jam tiktų toks ar kitoks stilius? Ar esi kada priėjusi prie nepažįstamo žmogaus ir pasakiusi, kad jis puikiai atrodo ar kad jam tiktų vienas ar kitas stilius?
Žinau, kad sergu šia nepagydoma profesine liga…. Mintyse pakeičiu žmogų, kaip man atrodo, bet galiausiai palieku taip, kaip yra, sutinku su juo ir net pasidžiaugiu, koks jis šaunuolis ar šaunuolė. Komplimentus sakau spontaniškai, nelaikau jų savyje, ypač kai pamatau gražius plaukus, auskarus, akinius ar šiaip gražią šypseną.
Jeigu ne mada, kur save realizuotum?
Tebūnie tai – muzika. Baigiau smuiko studijas.
Išvardyk stiliaus daiktus, be kurių neįsivaizduoji kasdienybės?
Nėra tokių! Puikiausiai įsivaizduoju savo dieną be jokių stiliaus daiktų. Bet neslėpsiu, kad esu batų maniakė!
Podiumas, televizija, kinas ar teatro scena? Kuri sritis labiausiai prie širdies?
Įdomios visos sritys. Turbūt svarbiau, su kuo dirbi, kokios personalijos, individualybės supa.
Kuriuo projektu didžiuojiesi labiausiai?
Vaikais.
Kaip vertini jaunąją Lietuvos dizainerių kartą? Kai jaunimas kreipiasi į tave su prašymu bendradarbiauti, atsiliepi?
Talentingo jaunimo tikrai yra, jam linkėčiau daugiau drąsos, smalsumo. Mielai bendradarbiauju, skatinu, padedu ir reklamuoju jaunus talentingus žmones be išlygų.
Esi ekstravagantiška, drąsi moteris, kurios stiliaus su kitais nesupainiosi. Ar visada tokia buvai? Ar kitoks stilius yra tam tikra provokacija, ar savo stilių kuri negalvodama, natūraliai?
Provokacija nėra mano užduotis. Nesu ir superdrąsi. Gal kartais išlenda įžūlumas iš vaikystės noro patikti. Gyvenime praktikuoju patogumą – kad nespaustų, negraužtų, netrintų.
Kaip su metais keičiasi tavo pačios stilius? Palygink savo stilių dabar ir prieš trejus metus.
Nuosekliai mažinu nešiojamų drabužių kiekį. Siekiamybė – 5–10 būtiniausių daiktų. Nekalbu apie kai kurių lietuvių dizainerių, tokių kaip Juozas Statkevičius, Sandra Straukaitė ar Vida Simanavičiūtė, kurtus drabužius. Juos, padovanotus man, saugau kaip meno kūrinius. Yra tokių, kuriems – per dvidešimt metų. Šiuos drabužius dėviu retai ir pagal nuotaiką.
Kokios tavo profesinės ambicijos? Su kuo iš garsių mados atstovų norėtum padirbėti?
Nesu ambicingas žmogus mados srityje, Domina kinas, tapyba, fotografija, architektūra. Iš garsių ne mados atstovų šiandienos ambicija būtų dirbti su kontratenoru Andreasu Schollu.
Ne kartą esi minėjusi, kad tau labai svarbi ekologija. Stilistams, besisukantiems mados industrijoje, nėra lengva išlaikyti savo įsitikinimus. Kaip elgiesi su savo drabužiais?
Mokausi norėti mažiau. Neliko poreikio pirkti drabužius didžiuosiuose prekybos centruose. Spinta tuštėja, joje vyksta nuolatinė drabužių cirkuliacija. Drabužius daliju į dešinę ir į kairę tiems, kam jų labiau reikia. Mano drabužiai metų metais maišuose niekada neužsilieka. Turiu spintoje ir drabužių „veteranų“, kuriems per trisdešimt metų ir kurie yra puikios formos!
Ar yra tavo profesijos atstovų, į kuriuos lygiuojiesi? Galbūt ne tiek lygiuojiesi, bet jie yra įdomios asmenybės savo gyvenimo būdu, stiliumi?
Paminėsiu kelis, tai – kiprietis, pasaulinio lygio stilistas Panosas Yiapanisas, kuris, be savo tiesioginio darbo, aktyviai dalyvauja gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje. Valentino mados namų dizaineris Pierpaolo Piccioli – raudonos spalvos virtuozas, savo mados namų meistrų didžiausias gerbėjas ir puoselėtojas.
Ar pameni, kada pirmą kartą supratai, kad būtent mada yra tavo variklis, kad tai yra tavo pašaukimas?
Estetinį skonį nuo vaikystės įskiepijo mylimas amžinatilsį tėtis. Kai baltutėles pačiūžas perdažė raudonai, nustėro visas mūsų gyvenamasis rajonas. Manau, kad tada ir užgimė noras stebinti, atkreipti dėmesį, atrasti naujus sprendimus, realizuoti idėjas, kurios nėra standartinės, greičiau – atvirkščiai.
EVELINOS DEVEIKAITĖS NUOTRAUKOS
FOTOGRAFĖS ASISTENTAS – PAULIUS PUSVAŠKIS
LAUROS KREIVYTĖS MAKIAŽAS
FOTOGRAFUOTA VILNIAUS UNIVERSITETO BOTANIKOS SODE