Moterys

Lily-Rose Depp: turiu saugoti asmeninį gyvenimą, kad jis bent kiek būtų panašus į normalų

Kvepalų „No5 L’Eau de CHANEL“ veidas Lily-Rose Depp atvira širdimi pasakoja apie aktorės profesiją, naujausius filmus ir tarp šviesos bei šešėlių laviruojančią savo kasdienybę. Tai intymus jos portretas.
Reading time 6 minutes
Vida Press nuotr.

Modelis ir aktorė Lily-Rose Depp ruošiasi prieš veidrodį. Pritemdytoje studijos šviesoje aplink ją virte verda gyvenimas. Fotografas Jeanas-Baptiste Mondino, taip dažnai fotografavęs jos mamą aktorę Vanessą Paradis, persimeta pora žodžių. Šalia dirba vizažistas ir plaukų stilistas, ją pažįstantys dar nuo lopšio. Po valandos ji bus panaši į princesę, bet kol kas yra lyg mažas paukštelis apskritu lyg mėnulis veidu, porcelianine oda ir plačiai atmerktomis akimis.

 

„Dirbdamas šį darbą tiek laiko praleidi žiūrėdamas į save, kad imi pastebėti detales, kurių niekada nepastebėtum kituose!“ Ji susišukuoja iš naujo, paryškina akis, nerimaudama, kad prieš šiandienos fotosesiją nepakankamai išsimiegojo, ir staiga pereina prie kitos temos – lyg visa tai nebūtų taip ir svarbu. Lily-Rose – devyniolika metų, bet dėmesį ji atkreipia savo smalsumu. Gal tai būdas apsisaugoti nuo galimo pasakymo per daug. Ji daugiau klausia, nei atsako. Tačiau nesiliauja kalbėti apie garsenybių kultūrą, dvigubą pilietybę, aistrą kinui. Ir dar apie tą keistą dalyką – kamerą. „Kuo ji labiau artinasi, tuo labiau jus išduoda. Sureikšmintas bus bet koks nevykęs judesys. Jums taip neatrodo?“ Visa tai skamba kiek koketiškai iš lūpų merginos, į kurią visi žiūrėjo vos jai gimus.

Akivaizdu, kad, vos ją pamačius, prisimenami jos tėvai. Ji paveldėjo tėvo – Johnny Deppo – akis. Ir motinos, Vanessos Paradis, balsą bei veido bruožus. Apie mamą ji sako, kad tai „gražiausia pasaulio moteris“, augo stebėdama, kaip ji ruošiasi, ir svajodama būti panaši į ją. Prisimename ir tiek aprašytą jos tėvų meilę. Lily-Rose ši tema nėra tabu, tačiau dažnai apie tai nekalba, norėdama išsaugoti bent šiek tiek šeimyninio intymumo.

 

„Kodėl man patinka aktorės profesija? Gal todėl, kad tai vienintelė sritis, kurioje galiu visiškai atsipalaiduoti.“ Ir iš tiesų, visiškai atvira Lily-Rose tampa tik kalbėdama apie kiną. Štai pasakodama apie mylimosios vaidmenį viename naujausių savo filmų, ji pripažįsta su malonumu atradusi jausmą būti geidžiama moterimi. Ji kalba apie aistrą, žodžiai vis greičiau byra, tartum ir jos viduje jausmai laimėtų prieš protą. Ji dvejoja, kaip jaučiasi mylėdama vaikiną. Beria tai, ko niekada nepasakytų, jei būtume paklausę. Staiga ji pati tai suvokia ir ima juoktis: „Tai amerikietiškoji mano pusė. Ten vartojama šiek tiek mažiau žodžių, bet visada pasakoma per daug! Kai kalbu kita kalba, pasikeičia ir mano balsas, ir mano veidas. Gali būti, kad kalbėdama prancūziškai tampu paslaptingesnė!“

Kodėl man patinka aktorės profesija? Gal todėl, kad tai vienintelė sritis, kurioje galiu visiškai atsipalaiduoti.

Lily-Rose nesijaučia besidraskanti tarp Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų. Juokaudama sako, kad jos Zodiako ženklas – Dvyniai, tad ir šios dvi tapatybės įrašytos jos DNR kaip du skirtingi požiūriai į pasaulį. Tuo galima įsitikinti pasiklausius, kaip ji kalba apie Victoro Flemingo „Ozo šalies burtininką“ ir Jacques’o Demy „Asilo odą“ – du filmus, kuriuos ji iki šiol mėgsta dėl jų magijos ir šias dvi šalis puikiai iliustruojančios kultūros.

Prancūzija, jos akimis, yra savita laisvės idėja. „Paryžiuje visuomet jaučiausi laisvesnė nei Amerikoje, kur paauglę mane visur kas nors lydėdavo – nesvarbu, ar eidavau pasivaikščioti, apsipirkti, ar išgerti kavos.“ Be to, Prancūzija – kino šalis. Visų tų filmų, kuriuos dar būdama visai maža žiūrėdavo su mama. Ji neslepia savo susižavėjimo prancūzų pažiba – aktoriumi Louis de Funèsu. Žavisi ir tuo, kaip režisierius Louis Garrelas sugeba kurti prancūzišką kiną. „Šis vyras pažįsta visus Paryžiaus stogus, išmano visus Naujosios bangos filmus, bet niekada įprastai nevaizduos Prancūzijos. Jo filme Paryžius tampa kone personažu. Intymiu ir svajoti verčiančiu herojumi.“

 

Jos aistra kinui nestebina. Nuo tada, kai prieš kurį laiką Stéphanie Di Giusto filme „Šokėja“ ji suvaidino Isadorą Duncan ir buvo pastebėta Kanų kino festivalyje, Lily-Rose pamažu užsitarnauja vietą reiklaus nepriklausomo kino pasaulyje. Rebeccos Zlotowski filme „Planetarium“ ji vaidino kartu su Natalie Portman, o australų režisieriaus Davido Michôdo filme kurs Kotrynos Valua vaidmenį.

„Man visada patiko kinas, kuris verčia svajoti ir mąstyti, kuris nepateikia visų atsakymų ir palieka paslapties.“ Ir ji pati, atsargiai atsakinėdama į mūsų klausimus, kruopščiai besirinkdama prancūzų kalbos žodžius, palieka paslapties. Beje, šį žodį ji dažnai vartoja pati. „Tikra tiesa, augau suvokdama, kad turiu saugoti asmeninį gyvenimą, norėdama, kad jis bent truputėlį būtų panašus į normalų! Tačiau būti aktore reiškia tapti kitu žmogumi, įsigyventi į kitų istorijas ir į kitus gyvenimą. Šioje profesijoje nėra jokios prasmės kuo labiau perteikti save pačią. Tiek režisieriui, tiek žiūrovui reikia palikti vietos fantazijai. Be to, kiek daug filmavimo aikštelėje magijos! Ypač ją pajutau dirbdama su L. Garrelu. Žinojau, kad vis mažiau režisierių dirba su kino juosta, bet žinojau ir tai, kad dėl to kamera pagaus kažką daugiau, kažką, ko negaliu paaiškinti. Lyg ji jaustų ore sklandantį charakterį.“

Būti aktore reiškia tapti kitu žmogumi, įsigyventi į kitų istorijas ir į kitus gyvenimą.

Jaunajai Lily-Rose gyvenimas dabar skriete skrieja. Kaip ji išsirenka iš visų gaunamų pasiūlymų? „Skaitydama scenarijų mažiau dėmesio skiriu personažui, o daugiau galvoju, ką galėčiau su juo padaryti. Draudžiu sau gailėtis vaidmens, kurio negavau, nes, jei jo negavau, vadinasi, jis – ne man. Man visada sakydavo, kad vaidmenys yra rašomi tiems, kurie galų gale juos įkūnija.“ Be to, ji išmoko ir vis dažniau sako „ne“.

 

Pasiteiraujame, ar suvokia, kad jai labai sekasi. Ji nedvejodama atsako: „Visą laiką, kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką.“ Ji prisimena ir pirmąją darbo dieną, kai ėmė filmuotis „Netflix“ filme „Karalius“. Tuomet suprato, kad įgyvendina tai, apie ką svajojo būdama maža, – vaidinti ne komedijose, o būti tikra princese, kuria iš tiesų būdavo tik Helovino vakarais! Prieš veidrodį sėdinti Lily-Rose jau beveik pasiruošusi fotosesijai. Ji nusišypso, perbraukia pirštais per plaukus, pakyla ir eina studijos link. Pusiau princesė, pusiau mažas paukštelis.

susiję straipsniai

Rekomenduojame