Moterys

Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūniėnė: motinystė yra didžiulė dovana moteriai

Šis metas dizainerei, prekės ženklo Más 924 kūrėjai Monikai Kazakevičiūtei-Kriščiūnienei – ypatingas. Vis dėlto pirmagimės besilaukianti kūrėja ilgam sustoti neketina: jau dabar jos galvoje sukasi įvairiausių naujų minčių ir idėjų.
Reading time 14 minutes

Viena jos naujųjų idėjų – vaikams skirta Más 924 linija. „Turėsime mergaitę, tad neabejoju, kad ji mielai leis laiką su mama tarp suknelių ir eskizų studijoje...“ – šypteli Monika.

 

Monika, esi iš tų, kurios visą savo sąmoningą moters gyvenimą svajojo apie kūdikį, motinystę? O galbūt atvirkščiai – jauteisi puikiai save realizavusi ir gyvendama su vyru tik dviese?

 

Manau, kiekvienas gyvenimo etapas savaip svarbus. Labai vertinu ir žaviuosi moterimis, kurios geba išlaikyti gyvenimo balansą dirbdamos, tobulėdamos ir kartu puoselėdamos gražią šeimą, augindamos vaikus. Labai džiaugiuosi, kad mano darbas suteikia laisvę turėti savo kūrybinę erdvę. Mano vaikai, manau, leis dienas kartu su manimi net ir darbuose.

 

Motinystė yra didžiulė dovana moteriai – tai suteikia vidiniam pasauliui daug daugiau spalvų nei vien karjeros siekimas, o jeigu dar įmanoma tai suderinti – tiesiog nuostabu! Mano gyvenimo tikslai tokie ir yra, o kaip pavyks juos įgyvendinti – parodys laikas (šypteli).

 

Ar nėštumas kiek pristabdė darbus, kasdienę rutiną? Noro ir laiko kūrybai užtenka?

 

Nėštumas manyje kaip tik pažadino papildomą vidinę energiją. Aišku, fizinio aktyvumo tikrai mažiau, bet vidinis troškimas kiekvieną minutę išnaudoti prasmingai išaugo, atsirado noras dar labiau save realizuoti ir semtis įvairios naujos patirties.

 

Darbų, reikalų turiu tikrai labai daug, stengiuosi padaryti dar daugiau nei prieš nėštumą, nes žinau, kad, gimus kūdikiui, bus dienų, kai norėsiu laiką skirti tik jam. Kūryba kaip ir šeima, vaikai – mano gyvenimo dalis, niekada jos neišsižadėsiu – sunku įsivaizduoti savo gyvenimą be mėgstamo darbo. Turėsime mergaitę, tad neabejoju, kad ji mielai leis laiką su mama tarp suknelių ir eskizų studijoje...

Nėštumas manyje kaip tik pažadino papildomą vidinę energiją.

Iš įvairių tavo interviu susidariau įspūdį, kad esi nebloga planuotoja. Ar esi suplanavusi, kaip viskas klostysis, kai gims dukrelė? Nebaisu, kad gyvenime teks nemažai ką pakeisti, profesinėje veikloje bent jau iš pradžių – turbūt irgi?

 

Ne, nebaisu. Priešingai – esu labai laiminga ir labai nekantrauju susipažinti ir su savo vaikeliu, ir su naująja savimi. Motinystė papildo moterį, suteikia jai naują vidinį pasaulį. Kiekvienas toks gyvenimo potyris suteikia dar daugiau įkvėpimo tiek kūrybine, tiek savęs pažinimo prasme. Manau, atsiras naujų verslo idėjų, nes mėgstu gilintis į naujas sritis. Vaiko atsiradimas savaime praplečia suvokimą apie tai, kas susiję su jo priežiūra ir vaikiškais daiktais. Turiu tokį jausmą, kad atsiras Más 924 rūbų vaikams linija (juokiasi).

 

Turėdamas daug darbų ir pareigų, privalai išmokti planuoti savo laiką – kitaip nieko nespėsi. Labai tikiu režimu, nors kartais ir sunku juo vadovautis. Ne veltui sakoma, kad didžiausias ramybės priešas – chaosas. Jei nori jaustis ramus net ir turėdamas krūvą reikalų, privalai susidėlioti tvarką tiems reikalams spręsti, kitaip užvaldys panika ir chaosas. Darbe stengiuosi visada turėti aiškų planą, režimą, na, o namuose leidžiu sau kartais nuo to ir pailsėti. Mano vyras yra gana impulsyvus, todėl ne visada viską suplanuojame iš anksto.

1561099435208236 4868 1

Bet, gimus dukrytei, būtent ji taps didžiausia jūsų šeimos planuotoja ir viršininke...

 

Ieškosime balanso. Laikysimės tam tikros rutinos ir viskas bus gerai (šypteli).

 

Su Jonu esate vietoje nenuilstantys keliautojai, įtariu, pagausėjus šeimai kelionių tikrai nesumažės, bet galbūt pasikeis kelionių geografija, poilsiavimo būdas, kelionės taps ramesnės?

 

Tikriausiai atsiras papildomų kelionių į zoologijos sodą ar disneilendą (juokiasi). O jeigu rimtai, tikrai keliausime visur su vaiku. Mūsų kelionėse daug sporto, bangų, gamtos, neabejoju, tai patiks ir mūsų vaikui. Jis plaukios su banglentėmis, čiuoš snieglente ir eis į muziejų Paryžiuje.

 

Susipažinusi su Jonu žinojai, kad jis būtent tas vyras, kuris kada nors taps tavo vaikų tėvu?

 

Susipažinusi su Jonu apie vaikus negalvojau, nes susipažinome gana jauni. Kartu esame šešerius metus. Mūsų santykiai augo, tvirtėjo ir drauge išgyvenome labai daug įvairių etapų – buvo visko, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Dabar esame labai laimingi ir viduje tikrai subrendę vaikams. Džiaugiuosi, kad prie to priėjome kartu ir kartu turime be galo gražių planų: užauginti nuostabius vaikus, keliauti po pasaulį ir stiprėti savo veiklose.

 

Kada supratai, kad būtent Jonas taps tavo vaikų tėvu? Kokie buvo jūsų pirmieji pokalbiai apie vaikus, apie tai, kokia bus jūsų šeima?

 

Kai nusprendėme susituokti, buvo aišku, kad ateityje norėsime turėti vaikų. Nemėgstame daug šnekėti – geriau daryti (juokiasi). Svajojame apie du ar tris vaikus, nes pirmasis jau pakeliui, vadinasi, pusė darbo jau padaryta.

Svajojame apie du ar tris vaikus, nes pirmasis jau pakeliui, vadinasi, pusė darbo jau padaryta.

Žodis „más“ tavo kasdien populiarėjančio prekės ženklo pavadinime reiškia „daugiau“, už jo slepiasi ir tavo pačios požiūris į gyvenimą. Jis daugiausia susijęs su profesine sritimi ar juo vadovaujiesi ir namuose, šeimoje, santykiuose?

 

Man patinka šis gyvenimo požiūris – „daugiau“. Pirmiausia visada iš savęs reikalauju daugiau nei galvoju, kad galiu padaryti. Pasitaiko momentų, kai turi ir paleisti tą norą „daugiau“, ir pailsėti nuo reikalavimų sau, bet nors kažkokioje srityje jis turi egzistuoti. Jeigu paleisime viską „kaip bus – taip“ – nieko ir nepadarysime gerai, nesvarbu, ar gilinamės į karjerą, ar norime iškepti skanų pyragą šeimai. Turime būti susikoncentravę į savo poreikius ir logiškai įvertinti savo galimybes. Dabar mano „daugiau“ bus balansas tarp šeimos, darbo ir savirealizacijos.

1561099535613580 lll 6844 2

O kokių principų, taisyklių laikotės kurdami savo kaip poros santykius?

 

Mudu su Jonu esame partneriai. Labai žaviuosi savo vyru pirmiausia kaip žmogumi – jis mano draugas. Jonas – žavinga asmenybė, turintis aiškią savo poziciją ir gyvenimo viziją. Jaučiuosi saugi šalia savimi ir savo ateitimi užtikrinto vyro. Aš pati pakankamai aiškiai visada žinau, ko noriu, tad partneris, kuris taip pat yra konkretus, man tinka. Pagrindinė mūsų santykių taisyklė – diskutuoti. Visada stengiamės išklausyti vienas kitą ir ieškoti bendro kompromiso, kuris patenkintų abi puses.

 

Mums padeda tai, kad abu esame susikoncentravę į savo sritis, bet mūsų suvokimas apie šeimos vertybes ir laiką, praleistą kartu, idealiai sutampa. Šeimą suvokiame kaip balansą tarp savirealizacijos kaip asmenybės ir šeimos žmogaus.

 

Vien leidžiančios laiką namuose rūpinantis buitimi ir vaikais savęs neįsivaizduoju. Nors tai atrodo nerealu, labai džiaugiuosi už moteris, kurios gali sau tai leisti. Aš pati kartais jaučiuosi tokia pavargusi, kad atrodo, jog galėčiau visą dieną galvoti tik apie pyrago kepimą, indų plovimą ir savo vaikus (juokiasi). Tačiau vis tiek kažkur viduje atsiranda poreikis turėti asmeninę erdvę, saviraišką, darbą, kuris vestų į priekį kaip asmenybę, greta to būnant žmona ir mama. Man patinka kartais jaustis reikalingai didesnei visuomenės daliai, ne tik savo vyrui, vaikams ar šeimai. Galiu tik džiaugtis, kad mūsų su Jonu darbai mums suteikia laisvę ir visas galimybes savo darbuose leisti laiką kartu su savo vaikais. Labai laukiu naujo gyvenimo etapo.

Pagrindinė mūsų santykių taisyklė – diskutuoti. Visada stengiamės išklausyti vienas kitą ir ieškoti bendro kompromiso.

Kokioje šeimoje pati užaugai, kokių ryškiausių prisiminimų iš ten atsinešei?

 

Mano šeimoje visada buvo labai svarbus drauge praleistas laikas. Atsimenu keliones automobiliu po visą Lietuvą. Su tėvais turbūt esu aplankiusi visus Lietuvos piliakalnius ir dvarus, priskynusi visų įmanomų lauko gėlių ir išnagrinėjusi danguje visas paukščių rūšis. Šeima manyje visada „skiepijo“ meilę mūsų šaliai, jos istorijai ir gamtai. Patys gražiausi rytai būdavo su arbatos termosu miške nagrinėjant praskrendančių paukščių rūšis. Tai ir atsimenu – meilę, pagarbą ir pasaulio pažinimą.

 

Klausiau apie principus namuose, o kokių jų laikaisi kurdama verslą, kuris nėra toks jau nesudėtingas, kaip kam nors gali pasirodyti?

 

Visus mūsų principus kuria charakteris ir asmenybės bruožai. Aš visur tokia pati – mėgstu reikalauti daugiau ir kepdama pyragą, ir kurdama verslą. Tik esminis dalykas: mano verslas ne vien verslas, tai – mano svajonės ir tikslai. Pirmiausia į tai žiūriu kaip į savo mėgstamą veiklą, o jeigu iš to dar išeina sukurti ir verslą – puiku!

 

O sunkių etapų būna visur. Gyvenimas taip jau sudėliotas: pakilęs aukštai nusileidi žemyn vien tam, kad galėtum vėl pakilti. Nors iš šalies galbūt atrodo kitaip, patikėkite manimi, sunkių dienų būna tiek mano darbe, tiek mano viduje, tik neleidžiu sau ilgai „žliumbti“ ir kaskart užklupus sunkumams stengiuosi vėl ir vėl prisiminti savąjį „daugiau“.

 

Pakviesta pasidalyti savo sėkmės istorija, turėtum ką papasakoti? Más 924 – sėkmingas prekės ženklas?

 

Kalbama ne apie sėkmės istoriją. Tai – kryptingo darbo ir tikslų siekimo istorija (šypteli). Aišku, negaliu sakyti, kad nesu lydima sėkmės moteris. Juk esu sveika, turiu kojas, rankas, turiu šeimą, laukiuosi pirmagimio... Taip, didelė sėkmė turėti sveikatą, mokėti mylėti ir būti mylimam.

 

Tačiau darbas yra darbas. Žmonės viešumoje mato tik sėkmingus mūsų darbo vaisius, o ar žinote, kiek buvo nesėkmingų dienų? Kiek daug darbo valandų, kai atrodė, kad viskas slysta iš rankų? Aš ir pati kartais pagalvoju: jeigu dabar reikėtų viską pakartoti iš naujo, ar man užtektų jėgų... Pasidalyti galiu tik viena tiesa – kiek įdėsi darbo, tiek ir turėsi. Aš dar matau begalę mūsų tobulėjimo sričių ir man, toli gražu, dar atrodo toli iki sėkmingo verslo. Aš tik žinau, kad viską darau iš širdies, o žmonės tai turbūt jaučia – manau, tai juos ir traukia.

1561100207403602 4649 2

Koks apskritai tavo pirmasis prisiminimas, susijęs su mada? Kuo ji tave sužavėjo ir kodėl niekada nebepaleido?

 

Mada mane žavėjo nuo mažens. Nebuvo madingų parduotuvių, todėl mano močiutė ir mama siūdavo namuose sau ir man drabužius. Dar ir dabar turiu išlikusių savo mažų suknelių, kurias pasiuvo mama ir močiutė. Nors mano šeimoje nebuvo žmonių, dirbančių mados srityje, matyt, kažkoks potraukis tam egzistavo.

 

Visada su dideliu susidomėjimu vartydavau mados istorijos knygas, o pirmas tikras prisilietimas prie didžiųjų mados užkulisių buvo, kai būdama šešiolikos pradėjau vasaromis dirbti modeliu. Taip turbūt norėjau kuo greičiau pamatyti visus mados užkulisius. Modelio darbas buvo būdas pamatyti tai, kas buvo smalsu.

 

Vėliau buvau įstojusi į mados ekonomiką ir vadybą, bet galiausiai pabaigiau tarptautinio verslo ir komunikacijos studijas. Atitolau nuo mados keleriems metams, o paskui nesuvaldomas ilgesys mane nuvedė į Londoną, kur, pasimokiusi kostiumo dizaino, grįžau į Lietuvą tvirtai nusprendusi, kad noriu būti čia ir sieti savo gyvenimą su mada.

 

Per tuos metus, kai egzistuoja Más 924, tavo kūryba, jausmas madai, drabužiui keitėsi?

 

Jausmas visada toks pat. Mada man malonus žaidimas. Lyg sugebėjimas persikelti į pasakų pasaulį, kur gali būti viskuo, kuo svajoji. Gali šį žaidimą žaisti arba ne, gali pastebėti visą tą asociacijų žaidimą arba ne. Aš niekada į madą nežiūriu vien kaip į darbą – tai kūryba, meilė, jausmai, muzika, menas, architektūra, knygos, žmonės ir jų istorijos... Madą įkvepia tiek daug žavingų dalykų, negali būti tam abejingas ir nejausmingas.

Mada man malonus žaidimas, lyg sugebėjimas persikelti į pasakų pasaulį, kur gali būti viskuo, kuo svajoji.

Kurio iš užsienio dizainerių kūryba tave imponuoja?

 

Mane labiausiai žavi aukštoji mada, haute couture kolekcijos. Dior ir Valentino visada nuostabūs.

 

O kokia kolekcija pastaruoju metu padarė didžiausią įspūdį?

 

Man labai patiko naujausia Valentino mados namų haute couture kolekcija. Kodėl? Pažiūrėkite ir suprasite. Ji buvo magiška. Tikra vaizduotės pasaka.

 

Kaip nėštumas pakoregavo tavo drabužių spintos turinį, tavo pačios stilių?

 

Labai kardinaliai, nes nebetelpu beveik į nė vienus savo anksčiau dėvėtus rūbus (juokiasi). Bet mano stilius išlieka toks pat – labai paprastas ir neišsiskiriantis. Neturiu laiko kasdien puoštis, todėl einu į darbą taip, kad ryte kuo greičiau susiruoščiau išeiti ir kad man būtų patogu dirbti, – džinsai, marškinėliai, švarkai tam puikiai tinka. Visai kas kita yra šventės, renginiai ir išskirtinės progos – joms puošiuosi savo kurtomis suknelėmis.

 

Kuris dienos metas tau labiausiai patinka? Kaip atrodo įprasta tavo darbo diena ir kokia ji, kai laukiesi?

 

Ryte aš visada skubu į darbus. Esu „pelėda“, anksti keltis man sunku, todėl visada keliuosi su žadintuvu, kurį dar sugebu išjungti mažiausiai du kartus, o tada jau bėgu akis išdegusi (juokiasi). Man labiausiai patinka popietė – tuomet jaučiu vidinę ramybę, nes jau būnu nudirbusi dalį darbų.

 

Darbe užduočių turiu labai daug: susitikimai, primatavimai su klientais, eskizų ruošimas, audinių paieška, elektroninių laiškų atrašymas ir bendravimas su klientais, naujų konstrukcijų su komanda kūrimas ir dar begalė rutininių veiklų... Nėštumas tik dar padidino krūvį, nes gerokai sutrumpino mano vasarą – dabar viską turiu suspėti per dar trumpesnį laiką (juokiasi).

SHOT BY LUKAS nuotraukos

Simonos Vaičytės postprodukcija

Irinos Cybinos stilius

Rūtos Grigonės („Make My Day“) makiažas

Žanetos vitkauskaitės šukuosenos

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame