Moterys

Stella McCartney – gamtą puoselėjanti dizainerė, bandžiusi pabėgti nuo tėvų šlovės

1995 metais prestižiniame Anglijos Šv. Martino meno ir dizaino koledže diplominę kolekciją pristatė jauna dizainerė Stella Martin. Taip, bandydama pabėgti nuo tėvų šlovės, studijų metais prisistatinėdavo Stella McCartney.
Reading time 6 minutes

Tik ką tu apgausi, kai studentišku podiumu žengia Naomi ir Kate (taip, tos pačios), o garso takelį kolekcijos pristatymui įrašo garsusis bitlas Paulas. Kitą dieną laikraščiuose mirgėjo reportažai apie kolekciją, kurią visą iškart po pristatymo nupirko vienas Tokijo butikas.

 

Šiandien Stella teigia, kad prisiminusi tą pristatymą jaučia gėdą dėl savo naivumo ir supranta, kodėl dantį griežė tik vieni kitais pasikliauti galėję kurso draugai. Kita vertus, Campbell iš tiesų buvo jos bičiulė, Moss – kambario draugė, o Paulas McCartney – išdidus tėtis.

 

Stella Nina McCartney gimė 1971 metų rugsėjo 13 dieną Londone, buvusio grupės „The Beatles“ nario, sero P. McCartney ir amerikietės fotografės, muzikantės bei gyvūnų teisių aktyvistės Lindos McCartney šeimoje. Būdama maža daug keliavo su tuomete tėvo ir motinos grupe „Wings“. P. McCartney pasakoja, kad grupės pavadinimą įkvėpė būtent Stella – Lindos gimdymas buvo labai sunkus, ligoninėje, laukdamas dukters, Paulas daug meldėsi ir galvojo apie angelus (angl. wings – sparnai).

 

Grupei iširus, McCartney šeima apsigyveno ekologiškame ūkyje Sasekse, augino gyvulius ir daržoves, o vaikus – vyresnę Stellos įseserę Heather, seserį Mary ir brolį Jamesą – auklėjo remdamiesi vienovės su gamta principais, vėliau padariusiais didžiulę įtaką Stellos kūrybai. Nepaisydami savo pasaulinės šlovės tėvai siekė, kad atžalos gyventų įprastą gyvenimą – leido į valstybines mokyklas, nelepino pinigais ir drabužiais. Dizainu Stella susidomėjo dar vaikystėje, dvylikos susimodeliavo sau pirmąjį švarkelį. Vėliau, būdama šešiolikos, atliko praktiką pas Christianą Lacroix ir trejus metus mokėsi siūti pas garsiosios Savile Row gatvės vyriškų kostiumų siuvėjus.

Praėjus dvejiems metams po koledžo baigimo, 1997-aisiais, būdama vos dvidešimt penkerių Stella tapo mados namų Chloe kūrybos vadove. Mados pasaulio atstovai žvelgė į šį paskyrimą skeptiškai. Niekada žodžių į vatą nevyniodavęs Karlas Lagerfeldas, iš kurio McCartney ir perėmė Chloe vairą, komentavo: „Jiems reikėjo žinomo vardo. Bet iš mados, o ne muzikos pasaulio.“ Stella buvo jauniausia Chloe vadovavusi dizainerė, įnešusi į šių mados namų stilių tiek rokenrolo, žaismės ir seksualumo, tiek Savile Row gatvėje įvaldytų nepriekaištingų britiškų kirpimų ir konstrukcijų. Taip gimė nauja Chloe klientų karta – mados namų pardavimo rodikliai vadovaujant Stellai išaugo keturis kartus.

 

Savo vardo namus po dizainerių Francois Henri Pinault ir jo valdomos įmonės „Pinault-Printemps-Redoute“ (dabar „Kerring“) sparnu įkūrė ir pirmąją kolekciją Paryžiuje dizainerė pristatė 2001-aisiais. Pagrindinis S. McCartney mados namų principas – estetikos ir etikos dermė.

 

Stella teigia, kad, jei galėtų pakeisti mados pramonę, pasistengtų priversti dizainerius kurti atsakingiau. Ir pati išlieka nuosekliai ištikima šiam principui – didžiausią pelną iš rankinių ir batų susižeriančioje mados industrijoje dirbanti dizainerė niekuomet nenaudojo kailių ir odos, o vėliau atsisakė ir PVC, kurio gamybos procesas sukelia vėžį su juo dirbantiems žmonėms, o atliekos teršia aplinką. Užtruko dešimt metų, kol jai pavyko sukurti skaidrius batus, nenaudojant šios medžiagos.

Stella mėgsta iššūkius, tačiau neapgaudinėja savęs, kad jie prideda kūrybiškumo, ir prisipažįsta, kad, žinoma, erzina, kai gali naudoti tik kelių rūšių ir spalvų žvynelius, kai kitiems prieinami tūkstančiai variantų. Todėl pati kuria ekologiškus audinius ir mielai bendradarbiauja su naujausias technologijas ir pažangų dizainą naudojančiomis kompanijomis. Viena tokių – Adidas. Dėl nuo 2004-ųjų trunkančio bendradarbiavimo su šia kompanija S. McCartney tapo 2012-ųjų Didžiosios Britanijos olimpinės rinktinės sportinės aprangos kūrėja. Dizainerė didžiuojasi, kad galėjo kurti šį įvaizdį, ir dar tais metais, kai olimpiada vyko Londone.

 

Kalbėdama apie savo stiliui būdingą kontrastų – švelnaus, romantiško moteriškumo ir pažangaus, pašėlusio modernumo – dermę didžiausiu įkvėpimu Stella vadina motiną Lindą. Jos spintą, kurios viename gale kabėdavo laiką pralenkę sceniniai kostiumai, o kitame – ūkyje dėvėtos gėlėtos suknelės, jaukūs škotiški megztiniai ir jodinėjimo kelnės. Stellos santykiai su 1998 metais nuo krūties vėžio mirusia motina buvo labai artimi, kaip, beje, ir su tėvu.

Ji nevengė išsakyti savo nepalankios nuomonės apie dabar jau liūdnai pasibaigusią Paulo McCartney santuoką su antrąja žmona Heather Mills. O ši ne viename interviu kaltino Stellą ją sugriovus. Pačios S. McCartney vedybinis gyvenimas daug ramesnis. 2003 metais, dėvėdama pačios kurtą, modernią savo motinos vestuvinės suknelės versiją, ji ištekėjo už mados leidėjo Alasdhairo Williso. Šiuo metu jos sutuoktinis eina legendinių britiškų guminių gamintojo Hunter kūrybos direktoriaus pareigas ir nuolat patenka į geriausiai besirengiančių britų sąrašus. Pora turi keturis vaikus – sūnus Millerį ir Becketą bei dukras Bailey ir Reiley.

 

Ne kartą išrinkta Didžiosios Britanijos metų dizainere ir moterimi, 2013-aisiais iš karalienės Elizabeth II rankų atsiėmusi Britanijos imperijos ordiną už nuopelnus madai, 2018-aisiais, po septyniolikos metų bendradarbiavimo su mados gigantu Kering, S. McCartney nusprendė išsipirkti savo vardo kompanijos akcijas ir perimti jos vairą į savo rankas. Teigia padariusi tai tam, kad apsaugotų savo vardą, kompanijos istoriją ir užtikrintų jos tęstinumą. Ar tai reiškia, kad S. McCartney norėtų, jog jos sūnūs ir dukterys kada nors perimtų verslą? Stella sako, kad iš vienos pusės jos ego gal ir būtų patenkintas, bet iš kitos – ji nenorinti užkrauti vaikams tokios naštos. Juk jos motina ir tėvas kadaise nepasakė: „Viskas – toliau albumus įrašinėsi tu.“

S. McCartney seniai nebesislapsto už išgalvotos pavardės ir didžiuojasi milžiniška tėvo bei jo grupės įtaka muzikai ir apskritai kultūrai. Pastaroji dizainerės kolekcija pavadinta „All together now“ (1967-ųjų „The Beatles“ daina) ir įkvėpta 1968 metais pagal bitlų muziką sukurto animacinio filmo „Yellow submarine“. Mintis sukurti šią kolekciją Stellai kilo po to, kai Paulas per šeimyninį kino seansą parodė šeimos nariams pernai penkiasdešimtmečio proga restauruotą juostą. Tai buvo nedidelis susibūrimas, tačiau jame dalyvavo beveik visi bitlų vaikai ir anūkai. Stella teigia pamačiusi animacinį filmą naujai – vaikų akimis. Naujosios kolekcijos megztiniai išmarginti užrašais „All you need is love“ ir geltonojo povandeninio laivo motyvais, joje gausu filme žygiuojančių orkestro muzikantų bei praktikos Savile Row įkvėptų griežto kirpimo švarkų, ir ilga psichodelinė „Lucy in the sky with diamonds“ suknelė.

Stellos McCartney 2020 m. pavasario ir vasaros kolekcija:

susiję straipsniai

Rekomenduojame