Papuošalai

Coco Chanel: pasirinkau, kuo noriu būti, ir tuo esu

CHANEL aukštosios juvelyrikos kolekciją „Coco avant Chanel“ įkvėpė pirmieji kūrybiniai mados namų įkūrėjos metai. Puiki proga pasigrožėti pirmykščiu stiliumi – prieš Gabrielle tampant legenda.
Reading time 4 minutes

Vienuolynas

Menininkai išsiskiria savo gebėjimu klausytis instinktų, tačiau šie juk niekada nešaukia, o tik švelniai šnabžda, tad tik pačios atidžiausios sielos išsiugdo nepaprastą gebėjimą išgirsti gyvenimo triukšme paskendusį šnaresį. Gebėjimas, kuriam reikia tylos ir vienatvės. „Tyla“ ir „vienatvė“ – būtent tie žodžiai, kuriais galima apsakyti pirmąsias Gabrielle Chanel gyvenimo valandas už vienuolyno sienų paslėptoje našlaičių prieglaudoje Koreze.

 

Vienuolių visata, pripildyta romėniško stiliaus tyrumo. Iš čia jaunoji našlaitė atsinešė sau būdingą duetą: paprastumo vertinimą bei aistrą juodai ir baltai spalvoms, stulbinamai kontrastuojančioms su susižavėjimu religinių apdarų prabanga, baroku, auksu ir spalvotais brangakmeniais.

Berniukė

Anų laikų nuotraukos primena, kaip smarkiai Gabrielle buvo įsiliejusi į sufražisčių ir kovotojų už moterų teises judėjimus, kurie trečiajame dešimtmetyje supurtė Europą. Tose nuotraukose matyti jauna berniukiškos išvaizdos moteris, kurią įkvėpė vyriškas garderobas: nuo visų skrybėlių ji nuraudavo plunksnas ir paukštelius, kad tik šios būtų kuo paprastesnės. Paulis Poiret puolė į neviltį: visais būdais mėgino pašiepti savo konkurentę, kuri „moteris rengia kaip nukarusias telegrafistes“. Tačiau teisi buvo Gabrielle – tai ji nubrėžė beprasidedančio amžiaus stiliaus gaires. Lengvabūdės jį kaipmat pamėgo, elegantiškos damos iš pradžių stebėjosi, tačiau netrukus ir jos „palūžo“.

Pravardė

Jei reikėtų išrinkti tik vienos paryžietės pavyzdį, tai, be abejonės, būtų Gabrielle Chanel. Būtų pravartu iš naujo perskaityti, ką Balzacas parašė daugybę metų prieš Coco gimimą: „Paryžietė visada nori būti tuo, kuo nėra. O tai neįtikėtinas privalumas. Svetur moterį reikia vertinti tokią, kokia ji yra, ir tik Paryžiuje moterys sugeba savo trūkumus paversti privalumais. Niekas kitas, o tik paryžietė nesirengia pretenzingai, ji vertina paprastumą ir harmoniją, nekenčia vienodumo, nepainioja tuštybės ir dvasingumo. Instinktai ją priartina prie menininkų, o gyvenimas niekada nebūna drungnas, kaip kad mažuose miesteliuose, kur įprastumas ištirpdo valią ir užgesina grožio pojūtį.“ Ar tai ne būsimosios Chanel paveikslas, kuri pati apie save sakė: „Pasirinkau, kuo noriu būti, ir tuo esu.“

 

Moteris, kuri taip norėjo save sukurti iš naujo, kad net pasirinko pravardę, kuria į ją visi turėjo kreiptis. Coco – nes vakarais kabarete susirinkusiems kariams ji dažnai dainuodavo: „Qui qu’a vu Coco dans l’Trocadero?“ („Kas matė šunelį Coco Trokadero soduose?“).

Deimantas

Gabrielle Chanel nepaklusnumas nustatytoms taisyklėms ir jos antipatija buržuazijos stiliui pasireiškė aistra netikriems papuošalams iš stiklo. Savotišką nepagarbą ir prieštaringą dvasią ji demonstravo ir pirmaisiais ketvirtojo dešimtmečio krizės metais, kai pamėgo deimantus ir ištarė kultine tapusią frazę: „Priežastis, dėl kurios iš pradžių kūriau netikrus papuošalus, ta, kad lengvabūdiškos šventės metais jiems trūko arogancijos. Finansų krizės metais toks vertinimas netenka prasmės, mat dabar norisi autentiškumo, kuris linksmam niekučiui sugrąžino jo vertę. Pasirinkau deimantą, nes savo mažumu jis reprezentuoja didžiausią vertę.“

Kaspinas

Aukštosios juvelyrikos kolekcija „Coco avant Chanel“ tobulai perteikia šios mažos mergaitės, kuri visą gyvenimą mėgino slėpti savo valstietišką kilmę, istoriją. Vienuolika juvelyrikos dirbinių išryškina du esminius dabar jau legendinį stilių kuriančius elementus: nėrinius ir kaspiną, kuriuo Coco puošdavo savo skrybėlaites. Kolekcijoje šios detalės atgimsta pilkų ir rožinių atspalvių auksu bei brangakmeniais. Regis, asimetriškuose deimantų, morganitų, mėnulio akmenų ir Padparadscha safyrų nėriniuose net matyti žirklių žymės ir subtiliai išryškėja kamelijos, kitų gėlių ar paukščio motyvai. Papuošalų kontūrai išraiškingi. Kai kurie deimantai labai masyvūs, tačiau beveik paslėpti, ištirpę papuošale. Mat čia nėra vietos puikybei, o tik noras parodyti tobulybę, kūrybos galią ir nenuilstančias lengvumo paieškas. Juvelyrikos menas pasiekia aukštumas, kai išmoksta vynioti gyvenimo kaspiną.

Pagr. nuotrauka - aukštosios juvelyrikos kolekcijos „Coco avant Chanel“ dirbinys Chanel ateljė, Vandomo aikštėje 18, Paryžiuje. Mados namų CHANEL archyvo nuotr (nuotraukų teisės saugomos)

susiję straipsniai

Rekomenduojame