Juvelyrika ir laikrodžiai

Nuo Gabrielle Chanel iki Elsos Peretti - 6 moterys, pakeitusios juvelyrikos pasaulį

Ilgą laiką tik vyrams priklausęs juvelyrikos pasaulis per visą XX amžių ir iki dabar susiduria su išskirtinėmis moterimis, kurios aukštyn kojomis apverčia ir pačių prestiziškiausių juvelyrikos namų taisykles. Nuo Gabrielle Chanel iki Victoire de Castellane, nepamirštant Jeanne Toussaint, Elsos Peretti, Renée Puissant ir Suzanne Belperron – šeši neeiliniai likimai.
Reading time 11 minutes
Giulios Gilebb iliustracijos

Šis įvykis sudrebino Vandomo aikštę. Didžioji juvelyrikos namų dalis tiesiog šiaušėsi. Labdaringos parodos proga Gabrielle Chanel pristatė kerinčią papuošalų su deimantais kolekciją, prie kurios prisidėjo dailininkas Paulas Uribe’as ir papuošalų gamintojas Lemeunier. Po šio įvykio laukė parodos Londone ir Romoje. Labiausiai Vandomo aikštės senbuvius siutino kritikų liaupsės, o ypač žurnalo „L’Intransigeant“. Su tokiais ditirambais niekas nenorėjo susitaikyti.

 

Taip 1932 metais prasidėjo „Chanel afera“. Nors pati G. Chanel tikino niekada nesiekusi konkuruoti su juvelyrais. Tai tebuvo „De Beers“ grupės prašymu pažadintas susidomėjimas deimantais, kurį buvo prislopinusi 1929-ųjų krizė. Įvykiai įgavo pagreitį. Daugybė garsių juvelyrų rinkosi į profesinių sąjungų susirinkimus, reikalaudami, kad jos dirbiniai būtų išardyti. Chanel laikėsi. Keletas papuošalų išliko. Kad ir kaip neįtikinamai skambėtų, ši istorija puikiai nusako profesijos taisykles ir papročius. Skirtingai nei mada, juvelyrika ištisus amžius buvo valdoma gildijų, brolijų, korporacijų, kurios griežtai numatė, kas kokiu amatu gali verstis. Ir tie aukštinami susivienijimai (Prancūzijoje auksakalių korporaciją globojo karalius Liudvikas IX Šventasis) nebuvo atviri moterims. Moterys galėjo tapti prekeivėmis, siuvėjomis, audėjomis, galanterijos pardavėjomis, skalbėjomis, bet tik ne juvelyrėmis. Tiek pameistriais, tiek partneriais ar meistrais galėjo tapti tik vyrai. Tačiau bėgant metams šis nustūmimas į nuošalę ėmė nykti kelių legendinių moterų dėka. Jūsų dėmesiui – dalies jų portretai.

Gabrielle Chanel

Minėtą kolekciją lydėjęs tekstas geriausiai nusako tą norą prieštarauti, kuris puikiai apibūdina ir šią legendinę paryžietę: „Priežastis, paskatinusi mane iš pradžių kurti netikrus papuošalus, buvo ta, kad siautulingų vakarėlių eroje papuošalai man pasirodė pernelyg arogantiški. Šis įsitikinimas išnyko ekonomikos krizės metu, kai visose srityse atgimė autentikos troškimas, grąžinęs viskam tikrąją vertę.“ Deimantų gamintojai vizionieriškai išdrįso šių brangakmenių garsinimą patikėti mados kūrėjai.

 

1932 metų lapkritį visas Paryžius skubėjo pas panelę Chanel apžiūrėti jos parodos „Deimantų papuošalas“. „L’Officiel de la Mode“ žurnalas negailėjo pagyrų šiems 47-iems unikaliems dirbiniams: „Su brangakmeniais panelė Chanel elgiasi taip pat skoningai, su tokiu pačiu lengvumu kaip ir su audiniu: ji sukūrė žvaigždes, sviestinius ragelius, kaspinus, briliantų raukinius, ėmėsi deimantais garsėjusiam laikotarpiui visai nebūdingų faktūrų.“ Žurnalas vardijo parodos pasižiūrėti atėjusius kilminguosius ir meno įžymybes, tarp kurių buvo ir Pablo Picasso, ir Jeanas Cocteau. Nuotraukas katalogui darė jaunasis Robertas Bressonas, dirbiniai buvo eksponuoti ant vaškinių figūrų, mat autorė puikiai suprato, kad geriausias modernumo ženklas – pragmatizmas. „Pasirinkau deimantą, nes jis reprezentuoja didžiausią vertę mažiausiame kiekyje.“ Deimantininkų misija pavyko: priderintas prie mados pasaulio, šis akmuo susigrąžino krizės užgožtą žėrėjimą. Misija pavyko ir panelei Chanel, kuri tapo saugių investicijų rinkodaros pradininke. Misija pavyko aukštajai juvelyrikai, kurios palikuonys jau galėjo džiaugtis žavingais moteriškos emancipacijos rezultatais.

1601980149739708 1600079564192866 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s
Giulios Gilebb iliustracija

Jeanne Toussaint

Ilgai valdyta sekuliarių ir savo interesus aršiai gynusių korporacijų, juvelyrika iki XIX amžiaus pabaigos buvo beveik išskirtinai vyriška sritis. Anglijoje kelioms moterims pasireikšti leido judėjimas „Arts & Crafts“. Labiausiai čia išryškėjo dvi – Georgina Gaskin ir Edith Dawson. Nors jos veikė tik šalia savo vyrų, jų darbas buvo išskirtinis. Tačiau viską aukštyn kojomis apvertė sufražisčių judėjimas, vėliau Pirmasis pasaulinis karas ir dėl mobilizacijos prasidėjęs darbo jėgos trūkumas. Greičiausiai šie pokyčiai 1933-iaisiais pastūmėjo Louisą Cartier priimti radikalų sprendimą: vadovavimą aukštosios juvelyrikos kūrybai jis patikėjo moteriai. Ta moteris – tai Jeanne Toussaint, kurią Louisas Cartier pažinojo jau ilgą laiką.

 

Ji gimė Belgijos Šarlerua mieste, nėrinių gamintojų šeimoje, anksti palikusi namus išvyko pas seserį į Paryžių. Ten susipažino su Louisu, o tada prasidėjo karas. Pakvipo vedybomis, tačiau šiai idėjai nepritarė „šeimos konsiliumas“. Tačiau gerais draugais jie išliko iki 1942-ųjų, Louiso mirties. Cartier namuose J. Toussaint įgyvendino neįtikinamiausius sumanymus: deimantai tapo lankstūs, takūs, ji sugalvojo naujų spalvinių kombinacijų, kūrė ir kažką vaizduojančius, ir kartu trijų dimensijų papuošalus, kurie traukte traukė nepriklausomas moteris. L. Cartier ją švelniai paerzindamas vadindavo pravarde – „pantera“. Ir buvo teisus. J. Toussaint tapo „Cartier Pantera“. Tai ji sukūrė neįtikėtiną šuoliuojantį dirbinį, kurio populiarumas neblėso ištisus dešimtmečius. Bibesco princesė kartą paklausė: „Kas esate jūs, deimantams suteikianti aromatą ir poetinę vertę?“ Paulio Claudelio sūnus Pierre’as Claudelis užčiuopė dalį atsakymo: J. Toussaint „juvelyriką vedė modernumo link niekada dėl to nepaaukojusi gero skonio“.

1601980150007742 1600079573450830 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s 4
Giulios Gilebb iliustracija

Suzanne Belperron

Prekeivis Lee Seigelsonas savo galeriją Niujorke pavertė tikra vintažinių papuošalų šventove. Ir vienas vardas čia nepalieka abejingų – Belperron. „Susidomėjimas toks, kad kai kuriuos jos dirbinius rodome tik ištikimiausiems savo klientams.“ Reikia pasakyti, kad šios kūrėjos pusę amžiaus nuo trečiojo dešimtmečio kurti papuošalai kiekvienai kartai tik dar užtikrinčiau įrodo savo vertę.

 

Net pats Karlas Lagerfeldas nuo septintojo dešimtmečio buvo ištikimas tik šiai juvelyrikos meistrei. 1900 metais gimusios Suzanne Belperron talentas išryškėjo labai anksti, pirmieji jos dirbiniai buvo tartum nuo tuomečio „art déco“ diktato atsiribojantis manifestas. Kurti ją priėmė Jeanne Boivin, kurios vyras René buvo įkūręs juvelyrikos namus. Ir ne tik priėmė dirbti, bet ir jaunutę 19-kos metų darbuotoją skatino išlaisvinti savojo stiliaus viziją. Tad iš kalnų krištolo, medžio, platinos ir net plieno pagamintose apyrankėse nuguldavo kabošonai ir brangakmeniai. Dirbdama pas perlų ir brangakmenių prekeivį Bernardą Herzą ji sulaukė tarptautinio pripažinimo, nes ėmė dar drąsiau žaisti technikomis ir stiliais, originaliai pradėjusi naudoti laką, o 22 karatų auksą išdirbdama pagal afrikietiškas technikas.

 

S. Belperron buvo populiari ir būdama gyva, tačiau po mirties, 1983 metais, tapo tikra legenda. Tokia, kad Wardo Landrigano sūnus Nico Landriganas, buvęs „Sotheby’s“ aukciono papuošalų skyriaus vadovas, o dabar „Verdura“ savininkas, nusprendė nuo 2004 metų atnaujinti visą jos kūrybą, o štai juvelyrikos ekspertas Olivieris Baroinas užsibrėžė nustatyti visų menininkės sukurtų dirbinių ekspertizės metodą. Pasaulis geidžia kūrinių juvelyrės, kuri atsisakydavo juose išgraviruoti savo vardą, sakydama, kad geriausias jos parašas – jos stilius.

1601980150224398 1600079632563136 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s 2 2
Giulios Gilebb iliustracija

Renée Puissant

Po Pirmojo pasaulinio karo moterims skirtą madą atgaivino pragmatizmo gūsis. Tendencija galiojo ir mados, ir juvelyrikos pasaulyje. Van Cleef & Arpels namuose naująjį balansą puikiausiai perprato Renée Puissant – namų įkūrėjų Alfredo Van Cleefo ir Esther Arpels dukra. Be galo elegantiška moteris dar buvo apdovanota ir praktiškumu. Jos pirmieji sumanymai šiandien būtų pavadinti rinkodara. 1921-aisiais metų pabaigos šventėms ji sugalvojo pardavinėti papuošalus „už specialią kainą“. Ar taip ji neišrado juvelyrikos prêt-à-porter? Įkvėpimo kupina ir jos kūryba.

 

1926 metais, mirus sutuoktiniui, ji tapo tėvų įkurtų namų kūrybos vadove. Jai vadovaujant papuošalai ėmė alsuoti ypatingu jausmingumu, įgavo išraiškingas apimtis. Kartu su dailininku René Sim Lacaze’u jie sudarė produktyvų tandemą. Būtent jos dėka pasaulį išvydo garsusis paslaptingasis vėrinys ir delninukė. Prabangos daiktams Renée ėmė suteikti kasdienybės atributų. Pirmasis į galvą ateina kaklo vėrinys „Zip“, puikiausiai atspindintis Van Cleef & Arpels ženklo transformacijos meną. Šį dirbinį įkvėpė Elsos Schiaparelli suknelės – ji sugebėjo piloto švarko detalę paversti prabangos akcentu. Šio vėrinio kūrimas buvo ilgas ir sudėtingas. Reikėjo sulaukti šeštojo dešimtmečio pradžios, kad pirmasis „Zip“ vėrinys iškeliautų iš ateljė. Per tą laiką pačią R. Puissant 1942 metais pasiglemžė karo baisumai. Tačiau žėrinčio „Zip“ vėrinio pripažinimas vienu įspūdingiausių praėjusio amžiaus dirbinių dar ir šiandien liudija milžinišką indėlį moters, kuri iki paskutiniųjų rinkosi nepriklausomybę ir laisvę.

1601980150506032 1600079714964595 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s 2
Giulios Gilebb iliustracija

Victoire de Castellane

Priešingai nei galėtume pagalvoti, būtent Victoire de Castellane pasiūlė Bernard’ui Arnault kurti Dior juvelyriką, o ne atvirkščiai. „Pasakiau ponui Arnault, kad noriu sukurti iki tol neegzistavusį papuošalą.“ 1999 metais juvelyrikos pasaulis buvo gerokai kitoks, nei yra dabar. Mados namai neaiškindavo kūrybos krypties, o viską motyvuodavo vardo prestižu, dar geriau, jei kas galėdavo pasigirti pažįstantis ką nors iš tų, kurie galvoja ir piešia kolekcijas.

 

Perimdama vadovavimą Dior aukštosios juvelyrikos skyriui, V. de Castellane pamėgino atsiriboti nuo visų aukštuomenės stigmų ir pralaužti ledus savo amato sesėms, ilgainiui įsitvirtinusioms Vandomo aikštėje. Jos stilius, labiau įkvėptas ideologijos nei estetikos, pasižymėjo įvairiausiomis temomis: piratai, mėsėdžiai augalai, vampyrai. Jos kuriamos gėlės tapdavo pavojingos, kai niūruma apimdavo ir kasdienį gyvenimą, jos mėgstamos spalvos nesutapo su norma, menininkė prisijaukino laką ir ėmėsi neįtikėčiausių kombinacijų. Jos kurti kaspinai, žiedlapiai, boružėlės primena, kad nereikėtų visko vertinti perdėm rimtai. Minint 20 metų Dior namuose, kūrybos vadovė sugalvojo „Gem Dior“ pavadintą kolekciją, kurioje išryškėja visas brangakmenių grožis. Ir dar kartą norėdama įrodyti, kad neketina eiti kitų pramintais takais, autorė kartu su savo bendraminčiu Loïc Prigent „Youtube“ tinkle publikavo pačios kurtą savo darbų retrospektyvą.

1601980150728966 1600079839845312 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s 3 2
Giulios Gilebb iliustracija

Elsa Peretti

Louisas Comfortas Tiffany nelaukė sufražisčių revoliucijos, kad svarbų postą suteiktų moteriai. 1902 metais iš tėvo paveldėjęs Tiffany’s kūrybos vadovo postą, juvelyrikos skyriaus vadove jis paskyrė Julią Munson. Vėliau, 1914-aisiais, ją pakeitė kita moteris – Patricia Gay. Jos abi kūryboje naudojo be galo daug filigranų, specialia technika apdoroto emalio, jų darbai pasižymėjo gyvybingomis spalvomis ir netikėtais akmenų deriniais. Net jei jų vardai į istoriją įsirašė neryškiai, abi jos labai prisidėjo prie amerikietiškos juvelyrikos klestėjimo. Tačiau jų garsumo negalima lyginti su tuo, kokį svorį šiuolaikiniame juvelyrikos pasaulyje turi Elsa Peretti.

 

1974 metais, pradėjusi kurti Tiffany’s namams, Elsa jau buvo žinoma menininkė. Pirmąjį papuošalą ji sukūrė septintajame dešimtmetyje gimtojoje Italijoje. Barselonoje, kur vėliau įsikūrė, ji pristatė pirmąjį savo pakabutį-vazą – pirmąjį iš serijos, kurios populiarumas iki šiol neblėsta. Be jos unikalaus, paprastų linijų, organiškų linkių, kasdienių elementų (pupelių, širdelių, obuolių, ašarų, moliūgų, vėžiagyvių žnyplių, kaulų ar jūrų žvaigždžių) kupino stiliaus, be pagarbos, kurią ji reiškia įkvepiančioms kultūroms (pavyzdžiui, pagal japonų urushi techniką gaminamai lako apyrankei reikia 77 etapų), reikia prisiminti, kad E. Peretti sustiprino tai, ką šiandien vadiname „prekės ženklo įvaizdžiu“. Tiffany’s papuošalų linijai pasiūliusi sidabrinių dirbinių, sugalvojusi suasmeninti galimą „Diamonds by the Yard“ liniją – apvalius ar ovalius deimantus, paprasčiausiai sukabintus ant auksinės grandinėlės, – ši kūrybinga filantropė, revoliucionierė ir puiki verslininkė įrodė, kad prabanga yra kiekvieno reikalas.

1601980150951804 1600079835395927 054 061 joaillerie legendary woman okj glisse e s 3
Giulios Gilebb iliustracija

susiję straipsniai

Rekomenduojame