Popkultūra

J. Moore: atstovauti prancūziškam prekės ženklui yra elegancijos viršūnė

Seksualus juokas, tikrai smulkus sudėjimas, tačiau ugninga prigimtis ir natūralumas – vienu metu Julianne Moore spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir sudėtingesnius slaptus jausmus.
Reading time 8 minutes

Autorė - Juliette Michaud

Kaip niekada iki šiol matoma, tapusi prancūzų prekės ženklo Un Jour Ailleurs Paris veidu, aistringa ir kartu rami Julianne Moore toliau džiugina ir stebina drąsa. Apie tai ir pakalbėkime.

Vos įžengusi į madingą Londono viešbutį, kuriame buvome sutarusios susitikti, avėdama svaiginančiai aukštais aukštakulniais, ji nusijuokia: „Manėte, kad esu aukštesnė, ar ne?“ Seksualus juokas, tikrai smulkus sudėjimas, tačiau ugninga prigimtis ir natūralumas – vienu metu Julianne Moore spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą ir sudėtingesnius slaptus jausmus. Tad nekeista, kad ši škotų kilmės amerikietė, apdovanota didžiausiuose festivaliuose, dirbo su geriausiais kino kūrėjais – nuo Roberto Altmano, Paulo Thomaso Andersono ir Toddo Hayneso, su kuriuo dirbo ketvirtą kartą kurdama filmą „Stebuklų pasaulis“ (angl. „Wonderstruck“), iki Davido Cronenbergo ir Tomo Fordo bei brolių Coenų, kurie parašė juodojo humoro satyrą „Suburbikonas“ (angl. „Suburbicon“). Pastarąją režisavo George’as Clooney ir čia „Jules“, kaip ją daugelis vadina, viena suvaidino dvynes. Be jokios abejonės, 56-erių metų Moore is more (angl. yra daugiau).

 

Kaip jums pačiai atrodo nueitas karjeros kelias?

Kai tau 18 metų, tik jaunatviškas naivumas leidžia manyti, kad gali tapti aktore, nes visa kita byloja priešingai. Tikrai nebuvau vienintelė talentinga dramos klasėje ir tikrai nebuvau gražiausia. Tačiau man pasisekė, kad turėjau drąsinantį mokytoją ir kad mane, sugrįžusią į Niujorką vaidinti teatre, pastebėjo R. Altmanas. Man labai padėjo tai, kad tikrai nuoširdžiai domėjausi tuo, ką dariau, nesukdama galvos, ar teisingu keliu einu. Tad atsakant į jūsų klausimą – esu apstulbinta nueito kelio, kad galėjau dirbti su tokiomis legendomis kaip R. Altmanas, – jo režisuota juosta „Trumpos istorijos“ (angl. „Short Cuts“) išlieka mano karjeros filmu – Louis Malle’as, Neilas Jordanas... Esu tokia laiminga, kad galėjau bendradarbiauti su P. Th. Andersonu „Pašėlusiose naktyse“ (angl. „Boogie Nights“) ir „Magnolijoje“ (angl. „Magnolia“), su Davidu Cronenbergu „Kelias į žvaigždes“ (angl. „Maps of the Stars“), su Lisa Cholodenkopour „Vaikams viskas gerai“ (angl. „The kids are all Right“) ar Rebecca Miller „Megės plane“ (angl. „Maggie’s plan“)… Jie visi man leido atsiskleisti, niekada neleido pasijusti išnaudojamai.

 

Papasakokite apie pastaruosius vaidmenis filmuose „Stebuklų pasaulis“ ir „Suburbikonas“.

Po filmų „Saugi“ (angl. „Safe“), „Toli nuo rojaus“ (angl. „Far from Heaven“), „Manęs čia nėra“ (angl. „I’m Not There“) T. Haynesas žino, kad dėl jo galėčiau mintinai išmokti telefonų knygą! „Stebuklų pasaulis“ visų pirma yra istorija apie du paralelinėse epochose gyvenančius kurčius vaikus, kurių vaidmenis atliko du iš koto verčiantys jauni aktoriai. O kalbant apie „Suburbikoną“, išgirdau apie šį brolių Coenų scenarijų, kai su jais filmavau „Didįjį Lebowskį“ (angl. „The Big Lebowski“). O vos išgirdusi, kad juostą režisuos G. Clooney, kaipmat sutikau. Deja, bet ši juosta – tai šiuolaikinės Amerikos ir rasizmo temos parabolė. Atlieku ir Matto Damono žmonos, ir svainės vaidmenį, ir, kaip visi šiame sarkastiškame filme, darau blogų dalykų.

 

Esate blogiukė ir „Kingsman: Slaptoji tarnyba“ tęsinyje, kur vaidinate su Colinu Firthu. Jį, beje, pirmą kartą sutikote filmuodamasi T. Fordo juostoje „Vienišas vyras“ (angl. „A Single Man“)…

Būtent dėl Colino vaidinau Matthew Vaughno filmo tęsinyje „Kingsman: Aukso ratas“. Jis man atsiuntė trumpąją žinutę ir paklausė, ar sutikčiau vaidinti blogiukę, ir aš susigundžiau galimybe vėl dirbti su Colinu. Filme „Vienišas vyras“ kartu vaidinome vos tris dienas, tačiau per jas nesiskyrėme, nuolat kalbėdavomės iki darbų pabaigos. Abu džiaugėmės, kad vėl galėsime dirbti kartu, bet nežinojome, kad turėsime vos vieną bendrą sceną. Sveiki atvykę į milžinišką Holivudo mašiną (juokiasi). Tačiau dievinu Coliną, jo humoro jausmą, eleganciją ir visišką nepretenzingumą. Vaidinau su nuostabiais partneriais, bet Colinas išlieka mėgstamiausiu.

 

Koks kino blogiukas labiausiai patinka?

Gene Hackmanas pirmajame „Supermene“. Būtent jis įkvėpė mane suvaidinti Poppy filme „Kingsman“.

 

O ką manote apie G. Clooney kaip režisierių?

Malonus, atsidavęs, turintis tikslą, su nuostabiu humoro jausmu. Jis jums pasakytų, kad pasamdė mane vaidinti dvynių, nes jam taip pigiau! Tai gera darantis žmogus. Kokie jūsų darbo metodai? Žmonės mano, kad esu rimtesnė nei iš tiesų, o scenarijus išstudijuoju chirurgiškai kruopščiai, tačiau iš tiesų labai pasikliauju jausmais. Kita vertus, kuo brandesnė esu, tuo daugiau ruoštis noriu: analizuoju scenarijų, vaidmenį, ieškau informacijos. Kuo daugiau patirties turi, tuo mažiau žinai. O filmavimo aikštelėje energiją palaikau su visais bendraudama, esu atvira. Bent jau tikiuosi.

 

Esate ištekėjusi už režisieriaus Barto Freundlicho, su kuriuo yra tekę ir dirbti. Kokia jūsų šeimos įtaka darbui?

Užaugę vaikai Liv ir Calebas mato mus kaip daug dirbančius tėvus. Jie šiek tiek domisi mano darbu, ypač kai vaidinau „Bado žaidynėse“ (angl. „Hunger Games“). Jų dėka vėl grįžau į „Kingsman“. Jie pasižiūri filmus, bet per daug apie juos nekalbame. Tačiau yra labai įsitraukę į kasdienį mūsų gyvenimą, Matthew Vaughno filme kartu kūrėme namus Vest Vilidže. Šie tapo mano šventove, įgyvendinta svajone. Juose daug vintažinių ir man labai patinkančių japoniškų baldų. Ir daug drabužių.

Baigusi darbą su L’Oréal ir Bulgari tapote prancūzų prekės ženklo Un Jour Ailleurs Paris veidu.

Mano galva, atstovauti prancūziškam prekės ženklui yra elegancijos viršūnė.

 

Ar jums visada patiko mada?

Taip. Kartais nė nepastebiu, kaip skaitydama „New York Times“ laikraštį spaudžiu stiliaus skiltį. Labai patinka kolekcijų pristatymai, įkvepia kitų moterų stilius. Žinau, kad negaliu nešioti visko, kad tai, kas puikiai tinka Jennifer Connelly, ant manęs atrodys klaikiai. Tačiau galiu įgyvendinti ir savo svajones. Žinoma, vieną vakarą vilkiu nuostabią suknelę, kitą dieną ją jau grąžinu… Bet taip gali įgyvendinti ir didžiausias svajones!

 

O ar rengiatės dizainerių drabužiais kasdien?

Ne visai. Jei su vyru einame vakarieniauti į restoraną, nevilkėsiu nei Valentino, nei Dior, nei Tomo Fordo, kurio parduotuvėse viskas taip elegantiška, kad galima dėvėtitik ant raudono kilimo!

 

O ar mėgstate apsipirkinėti?

Taip, kartais sau pripažįstu šią maniją ir tai padeda sustoti. Man labai patinka Gwyneth Paltrow tinklalapis goop.com – puikus namų, geros savijautos, mados ir virtuvės gidas.

 

Ar pasilikote sukneles, su kuriomis atsiėmėte didžiausius apdovanojimus, pavyzdžiui, Kanuose pelnytą statulėlę už vaidmenį filme „Kelias į žvaigždes“?

Karlas Lagerfeldas padovanojo suknelę, kurią vilkėjau „Oskarų“ ceremonijoje. Tai labai gražu iš jo pusės. Ji guli dėžėje rūsyje ir laukia… laukia ko? Turbūt niekada jos daugiau neapsivilksiu. Ji guli lyg lobis. Turbūt net geriau jaučiuosi, kai sukneles grąžinu, dizaineriai gali jas padėti į archyvus ar tarsi muziejaus eksponatus laikyti butikuose.

Esate sakiusi, kad „aktorės visada alkanos“…

Ir tai vis dar tiesa. Visada stipriau susiveržiu diržą. Be to, dažnai praktikuoju jogą. Nieko nebūna be pastangų.

 

Atrodote tokia švytinti. Ar sėkmė padaro žmones gražesnius?

Pasitikėjimas savimi, mokėjimas atsipalaiduoti, nebūti apsėstai minčių apie amžių yra tikrosios grožio paslaptys. Kaip ir armija kirpėjų, vizažistų ir stilistų, kurie seka iš paskos! (Juokiasi.) Rimtai kalbu, nereikia nuliūsti dėl sąvokų „brandi moteris“ ar „senstanti“, kurių apstu scenarijuose, kai peržengiate keturiasdešimties metų ribą. Mes visi esame senstančios būtybės, pasidžiaukime tuo!

Pagr. nuotrauka - Julianne Moore vilki "Un Jour Ailleurs Paris" drabužius, Jano Welterso nuotr.

Nuotraukos: 20th Century Fox 2017, Mars Films, Diaphana Films, ArP sélections, Polyband, Metropolitan FilmExport, Murray Close’o nuotr.

susiję straipsniai

Rekomenduojame