Popkultūra

Nicole Kidman: nesu iš savimi pasitikinčių žmonių

Ši australų aktorė pastaraisiais metais išgyvena turtingiausią ir produktyviausią karjeros laikotarpį.
Reading time 8 minutes

Pastaraisiais metais jai nutiko tiek daug, kad ir bendrauti su N. Kidman teko daugybę kartų... Praėjusiais metais Los Andžele, pristatant serialą „Nekaltas melas“ (angl. „Big Little Lies“), kuriame ji vaidina kartu su Reese Witherspoon ir už kurį pelnė „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausia aktorė.

 

Pavasarį ją sutikome Kanuose, kur – tokia žavinga – pristatė Yórgos Lánthimoso juostą „Šventojo elnio nužudymas“ (angl. „The Killing of a Sacred Deer“) ir pelnė tik patiems ryškiausiems skirtą festivalio 70-mečio garbės prizą. O štai rugsėjį Toronto filmų festivalyje, pasipuošusi stebuklinga žėrinčia Prada suknele, N. Kidman rado laiko mums papasakoti apie savo karjerą ir jos dar laukiančius filmus, nes 2018-ieji taip pat yra N. Kidman metai.

 

Pastaruosius porą metų filmavimai veja vienas kitą, o jūsų atliekami vaidmenys labai ryškūs ir labai skirtingi. Kaip išgyvenate šį laikotarpį?

 

Nicole Kidman: juokinga prisiminti, bet prieš dešimt metų laukdamasi dukters Sunday svarsčiau baigti karjerą. Dirbu nuo 14 metų, kai buvau 16-kos, siekdama tapti aktore ir gavusi savo nuostabių tėvų palaiminimą, mečiau mokyklą.

Pagaliau gyvenau laimingą asmeninį gyvenimą, matyt, maniau, kad atėjo metas ramiai gyventi Nešvilyje, kur kartu su Keithu (jos antrasis sutuoktinis kantri atlikėjas Keithas Urbanas – red. Past.) turime ūkį. Tačiau gudruolė mano mama patarė viena koja likti, kur esu, tuo atveju, jei noras vaidinti vėl atgimtų... (Juokiasi.)

 

Ar po filmavimų jaučiatės gyvybinga?

Kartais po filmavimų jaučiuosi leisgyvė, dėl šios priežasties neseniai Australijoje filmavausi juostoje „Vandenis“ (angl. „Aquaman“): ne tik dėl malonumo dirbti gimtinėje, bet ir dėl galimybės šiek tiek pasilinksminti! Iki tol buvo „Nekaltas melas“, kur vaidinu išnaudojamą žmoną, labai jaudinanti juosta „Šventojo elnio nužudymas“, Sofios Coppolos „Lemtinga pagunda“ (angl. „The Beguilded“) ir Jane Campion kriminalinis serialas „Ežero vidurys (angl. „Top of the Lake: China Girl“). Jaučiau poreikį pabūti undinėle kokio nors superherojaus filme!

Juokinga prisiminti, bet prieš dešimt metų laukdamasi dukters Sunday svarsčiau baigti karjerą.

„Vandenyje“ vaidinate undinę? Jums labai tinka!

 

Graži sau atrodau scenoje ant uolos, su ant pečių pasklidusiais plaukais, tačiau šiame filme nesu į kairę ir į dešinę be paliovos uodegą vizginanti undinė (juokiasi). Esu graži karūna pasipuošusi Vandenio motina. Filmas sukurtas pagal komiksus. Mano dukros buvo taip sužavėtos šio filmavimo, kad viena jų užsimanė tapti režisiere. Buvau joms skolinga – iki šiol kūriau tik suaugusiesiems skirtus filmus, kurių filmavimo aikštelėse dukros negalėjo manęs lankyti, dėl to išgyvendavau.

 

Taip pat vaidinote Neilo Burgerio filme „Neliečiamieji“ (angl. „The Upside“) – amerikietiškoje prancūziškos komedijos versijoje.

 

Man labai patiko originalas, kurį parodė prodiuseris Harvey Weinsteinas, nusipirkęs šio filmo teises ir pasiūlęs jame vaidinti. Iškart sutikau. Tai buvo šviežio oro gūsis. Bryanas Cranstonas ir Kevinas Hartas atlieka François Cluzet ir Omaro Sy vaidmenis.

Dirbote su daugybe legendinių kino kūrėjų. Kaip apibūdintumėte savo santykį su jais?

 

Visų pirma aš pati esu kinomanė. Kai kūriau Stanley Kubricko „Plačiai užmerktos akys“ (angl. „Eyes Wide Shut“), jaučiau, kad tai mano likimas – labai atsidaviau tam filmui, mane penkiolikmetę buvo sužavėjęs jo „Prisukamas apelsinas“ (angl. „Clockwork Orange“).

Nesu iš savimi pasitikinčių žmonių, tačiau man patinka ekrane leistis į tokius nuotykius, kurių gyvenime neišdrįsčiau. Taip jaučiuosi saugi, niekada nesmerkiu savo personažų. Mane tiesiog žavi žmogaus prigimtis, ji gali tiek daug. Tad režisieriams tiesiog atsiduodu, esu jiems be galo dėkinga už pagalbą ieškant tiesos, – viską dėl jų padaryčiau. Net kai jie prašo blaškančių dalykų, pavyzdžiui, kaip Yórgos Lánthimos.

 

Jūsų partneris šiame filme Colinas Farrellas įspėjo, kad dirbti su „Omaro“ (angl. „Lobster“) režisieriumi nebus lengva...

 

Taip, tikrai buvau įspėta! (Juokiasi.) Kurdamas „Šventojo elnio nužudymą“, Yórgos sukūrė stulbinamą šiuolaikinę graikų tragediją. Kartą perpratęs jo visatą, kuri savotiškai veikia žiūrovo psichiką, pajunti didelį malonumą dirbti su šiuo režisieriumi. Jis man labai primena Stanley Kubricką, kuris taip pat nekentė natūralios vaidybos. Mano amžiaus aktorei gana neįtikėtina vaidinti ir tokiuose siurrealistiniuose filmuose, ir labai realiose juostose, pavyzdžiui, australų aktoriaus Joelio Edgerio režisuojamoje juostoje „Boy Erased“ apie prievarta bažnyčios vykdytą homoseksualų atvertimą. Šioje juostoje vaidinau kartu su Russellu Crowe.

Kokie buvo didieji jūsų karjeros lūžio taškai?

 

Guso Van Santo filmas „Mirti dėl...“ (angl. „To Die for“, 1995 m.), kuris mane išgarsino. Jane Campion „Moters portretas“ (angl. „The Portrait of a Lady“, 1996 m.), Bazo Luhrmanno „Mulen Ružas“ (2001 m.), Larso Von Triero „Dogvilis“ (2003 m.)...

Gartho Daviso filmas „Liūtas“ (angl. „Lion“) apie šaknis ir įsivaikinimą. Nesitikėjau ketvirtą kartą būti nominuota „Oskarui“ už šioje juostoje sukurtą įvaikį auginančios motinos vaidmenį. Susidraugavusi su režisieriumi Johnu Cameronu Mitchellu gavau nedidelį vaidmenį filme „How to Talk to Girls at Parties“, kurį kartu su Elle Fanning pristatėme Kanuose.


Ar televizijos etapas taip pat svarbus?

Taip, nors kino niekas nepakeis. Kartu su Reese filmavomės seriale „Nekaltas melas“ apie kupinas paslapčių ir nusivylimų aukštuomenės moteris, nes nusprendėme, kad trūksta sudėtingų moteriškų vaidmenų. Tai iš pasipiktinimo vis dar labai maskulistiniu Holivudu likęs projektas. Tačiau susidomėjimu televizine produkcija mane užkrėtė ir pirmasis serialo „Ežero vidurys“ sezonas.

 

Kokia buvo jūsų reakcija, kai sužinojote, kad Jane Campion antrajame „Ežero vidurio“ sezone jums numatė lesbietės motinos vaidmenį?

 

Tai vienas iš sudėtingiausių mano kada nors atliktų vaidmenų! Auginu keturis vaikus, tad neretai gaunu motinos vaidmenį, tačiau šis tikrai išskirtinis. Vaidinu paliktą mergaitę įsivaikinusią moterį. Mano herojė Julia ilgais žilais plaukais gyvena su moterimi, yra labai arši, pilna vidinių prieštaravimų ir labai linksma. Patys pažiūrėkite!

Po darbo su Sofia Coppola sutikote kitą labai „asmenišką“ režisierę Rebeccą Miller...

 

Prisiekiau sau, kad bent kartą per metus dirbsiu su moterimi režisiere. Mane pakerėjo Sofios talentas, kaip ji sugeba sukurti atmosferą, derinti ryžtingumą ir švelnumą. Rebeccą jau pažinojau, nes dirbau su jos vyru Danielu Day-Lewisu. Tai nuostabi moteris ir aktorė. Kartu filmuojame juostą „She Came to Me“ su Steve’u Carellu ir Amy Schumer – tai bus šiuolaikinė komedija.

 

Jūsų vardas asocijuojasi su žavesiu. Koks dabar jūsų santykis su mada?

 

Esu apkerėta. Lyg Pelenė. Sukneles, kurias vilkiu per vakarėlius, vėliau atiduodu. Man neužtenka kliautis tik Niujorke gyvenančios asmeninės stilistės paslaugomis – pati domiuosi mada. Daug įspūdžių paliko kvepalų „Chanel N° 5“ reklamos kampanija.

Melburne lankiausi Dior parodoje – buvau pakerėta suknelių grožio, jos buvo eksponuojamos tarytum meno kūriniai, kurių du yra puošę mane pačią. Galimybė tuos kūrinius dėvėti ant raudonojo kilimo ir pristatyti pasauliui man – didelė privilegija.

Pagr. nuotrauka - Peteris Lindberghas / „Pirelli“ 2017 m. kalendorius

Kadrai iš kino juostų - žurnalo „L'Officiel Mada“ redakcijos archyvas (Vida Press)

susiję straipsniai

Rekomenduojame