Scanorama

L'OFFICIEL rekomenduoja: 8 prancūziški filmai, užburiantys elegancija ir provokacijomis

Šiais metais prancūziškoji tema „Scanoramos“ programoje dėlioja elegantišką ir provokatyvų koliažą iš kino istorijos ir dabarties.
Reading time 5 minutes
Dienos gražuolė

Ikoniškosios Catherine Deneuve ir Jeanne Moreau, visiems laikams likusios siurrealistiniame Luiso Buñuelio pasaulyje, flirtuoja su kino eksperimentais, o meno istorija – su pasakiškomis vizijomis.  

1. Dienos gražuolė

(rež. Luis Buñuel)

Severina – jauna ir graži gydytojo žmona. Ji iš visos širdies myli savo vyrą, bet su juo negali patirti fizinio artumo. Siekdama išlaisvinti savo geismą, moteris pasiduoda vaizduotei ir žengia netikėtą žingsnį – dienomis dirba mergina pagal iškvietimą, o vakarais kursto šeimos židinį. Savo garsiausiame filme režisierius nematomais siūlais daigsto tikrovę ir vaizduotę – taip sukuria sudėtingą ir daugiasluoksnę aistros studiją.   

Dienos gražuolė

2. Tas niūrus geismo objektas

(rež. Luis Buñuel)

Nepriekaištingai atrodantis pusamžis vyras vos spėja į traukinį. Skubėdama peronu, jį atsiveja jauna moteris. Vyras pusbalsiu šnekteli su konduktoriumi ir įdavęs jam arbatpinigių atsiduria traukinio restorane. Po kurio laiko pasirodo su kibiru vandens ir netikėtai šliūkšteli jį išlipančiai moteriai ant galvos. Traukinio bendrakeleiviui mandagiai paaiškina turėjęs rimtą priežastį taip pasielgti – moteris, nepatenkinusi jo romantinių ir seksualinių aistrų, nusipelno atpildo. Siurrealių reminiscencijų rinkinys yra paskutinis režisieriaus kūrinys prieš mirtį.

Tas niūrus geismo objektas

3. Laisvės šmėkla

(rež. Luis Buñuel)

Toledas, 1808-ieji. Miestą užėmę Napoleono būriai paleidžia ugnį į ispanų sukilėlius – pasmerktieji miršta šaukdami „Tegyvuoja grandinės!“ Policijos akademijos profesorius skaito paskaitas apie poligamiją ir seksualines praktikas Melanezijoje. Intelektualai, įsitaisę ant klozetų, piktinasi išmatomis užtvindyta žeme. Policijos prefektas sulaukia skambučio iš mirusios sesers, kurios karste veikia telefono aparatas. Siurrealus ir įprastiems logikos dėsniams nepaklūstantis skaidrių rinkinys kritikuoja miesčionišką visuomenę ir jos moralę – taip pasiekiama tematinė ir stilistinė režisieriaus kūrybos kvintesencija.   

Laisvės šmėkla

4. Kambarinės dienoraštis

(rež. Luis Buñuel)

Rafinuota ir savimi pasitikinti paryžietė įsidarbina kambarine vidurinės klasės namuose kaimo vietovėje. Tarp įtampų ir tamsių geidulių kamuojamų jų gyventojų kyla sąmyšis. Operatoriaus Rogerio Fellouso meistriškai užfiksuoti nespalvoti kadrai sulig kiekviena minute vis labiau persmelkia slegiančiu nerimu ir parodo nenumaldomai kylančius moralinio nuosmukio karalystės pamatu.

Kambarinės dienoraštis

5. 9 pirštai

(rež. Francois-Jacques Ossang)

Naktį geležinkelio stotyje vyras bėga nuo policijos pareigūnų. Jo vardas – Magluaras, jis neturi nei bagažo, nei ateities. Greitai jis ras milžinišką pinigų sumą, ir prasidės tikri nemalonumai. Jam ant kulnų pradės lipti paslaptinga nusikalstama grupuotė, kuri pirma paims jį įkaitu, paskui pavers bendrininku. „9 pirštai“ prasideda kaip film-noir ir greitai virsta eklektiškai stilizuotu „B kategorijos“ filmų ir nuorodų į kino istoriją mišiniu. Tai naujausias tikro kino pankrokerio filmas, nepaliksiantis abejingų.

9 pirštai

6. Išvalyti atmintį

(rež. Benoît Delépine, Gustave Kervern)

 

Nykiame provincijos priemiestyje trys kaimynai galynėjasi su naujuoju socialinių medijų pasauliu. Mari gyvena iš savo vyro šeimos pinigų ir bijo prarasti sūnaus pagarbą dėl pornografinės vaizdo juostos. Bertranas negali atsispirti reklamos skambučiams ir stengiasi apsaugoti internete terorizuojamą dukterį. Kristina nesupranta, kodėl, pradėjus dirbti „Uberio“ vairuotoja, jos reitingai nekyla. Nelaimėliai kovoja su vėjo malūnais, kol suvienija jėgas ir paskelbia karą technologijų gigantams. Naujausias režisierių tandemo filmas atiduoda pagarbą žmonėms, kurie atsidūrė visuomenės užnugaryje, bet laiko mums prieš akis veidrodį, atspindintį, kaip suvokiame realybę.

Išvalyti atmintį

7. Maesta, Kristaus kančia

(rež. Andy Guérif)

Filmas vos per 60 minučių ekranizuoja Duccio di Buoninsegnos nutapytą 26 panelių „Maestos“ altorių Sienos katedroje. Ekranizacijos metu visas Kristaus kančių ciklas atgyja, aktoriams vaizduojant scenas viduramžiškai „plokščioje“ perspektyvoje, pamažu atskleidžiant vis daugiau altoriaus panelių. Tai stebinančio atidumo detalėms darbas, naujai atveriantis meditatyvią ir mitologiškai ciklingą altoriaus prigimtį.

Maesta

8. Stebuklinga Margo ir Margaritos kelionė

(rež. Pierre Coré)

Margo ir Margarita – dvylikametės, niekuo nesiskiriančios nuo kitų panašaus amžiaus mergaičių. Jos panašios kaip du vandens lašai, bet vilki skirtingus drabužius ir skirtingai šukuojasi. Nenuostabu, juk viena gyvena 1942 m., o kita – 2020 m. Įsiropštusios į medinę skrynią, mergaitės stebuklingai apsikeičia laiko juostomis, bet jų šeimos ir draugai nepastebi pokyčių.

Stebuklinga Margo ir Margaritos kelionė

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ – lapkričio 4–15 d. Filmai – ne tik kino salėse, bet ir specialiai sukurtoje virtualioje „Scanoramos“ kino platformoje kinas.scanorama.lt (startuoja spalio 28 d.). Šių metų „Scanoramos“programoje –  apie 100 įspūdingų kino kūrinių, iš visų svarbiausių pasaulio kino festivalių, pradedant Berlynu ir Kanais, ir baigiant Venecija ir Torontu!

 

SCANORAMOS datos:

Vilnius: lapkričio 4-15 d.

Kaunas: lapkričio 5-15 d

Klaipėda: lapkričio 5-11 d

Šiauliai: lapkričio 5-8 d

susiję straipsniai

Rekomenduojame