Vyrai

Bruce'as Lee - rampų šviesą mėgęs karštakošis, visuomet norėjęs būti pirmas

1973 metų liepą mirusiam Bruce’ui Lee šįmet būtų sukakę 80 metų. Tai – proga prisiminti šio Honkongo kilmės aktoriaus likimą.
Reading time 7 minutes
„Opération Dragon©“ 1973 nuotr.

Po daugybės nesusipratimų jam pavyko tapti viena ryškiausių pasaulinio kino asmenybių. Jūsų dėmesiui – vieno legendinio „L’Officiel Hommes“ bendraautorio Jeano-Pascalio Grosso knygos apie B. Lee „Jei tu trenksi, aš trenksiu“ (pranc. „Si tu cognes, je cogne“) ištrauka.

 

„Apie jį sklandė pačios neįtikėčiausios istorijos. Vos per kelias savaites buvo kalbama, kad jis nukautas Londone, sužeistas Niujorke ar nužudytas Honkonge. Tai reiškė, kad Bruce’ui Lee pavyko pasiekti viršūnę...“ Šio aktoriaus fenomeną puikiai atskleidžia trumpametražis aštuntajame dešimtmetyje sukurtas filmas „Mažojo drakono legenda“ (pranc. „La Légende du petit dragon“), kurį galima rasti „Youtube“ platformoje. Vilkiko vairuotojas iš Memfio netikėtai tapo „gyvu dievuku“, „kiniškuoju mesiju“.


Grįžęs į Honkongą ir ten pradėjęs tikrąją „kung fu kino žvaigždės“ karjerą, B. Lee tapo ne tik aktoriumi, bet ir savotišku reiškiniu, žadinusiu nacionalinio pasididžiavimo jausmą. Jis suvienijo visą šios buvusios britų kolonijos diasporą, nesvarbu, kad ir kur ši būtų – Londone, Romoje ar San Fransiske. B. Lee tapo ir stiliaus ikona, jo žmona Linda Lee prisimena specialiai jam siūtus kostiumus, tačiau aktoriui patiko jaustis laisvai, tad spauda netrukus jį pakrikštijo „prasčiausiai besirengiančia Azijos įžymybe“. Vieniems jis tapo grožio, kitiems – vyriškumo simboliu. „Po Marilyn Monroe klubų judinimo gražiau – tik Bruce’o Lee šypsena“, – Amerikos kovos menų žurnalui „Black Belt“ aštuntajame dešimtmetyje rašė vienas skaitytojas. Negana to, B. Lee buvo filosofas, jam labai patiko skaityti, tad savo bibliotekoje praleisdavo kelias valandas per dieną. Jis buvo ir neprilygstamas kovotojas, ir reiklus treneris, ir daug žadantis režisierius. B. Lee priklausė gerbėjams, o šie jį matė pagal kiekvieno asmeninį įsivaizdavimą.

1597238503271210 339 616
„Opération Dragon©“ 1973 nuotr.

Žvaigždžių užkaboriai

„Žinau, kad daug kalbama apie jo dvasingumą. Tačiau visada labiau jį įsivaizdavau įsitaisiusį „Bentley“ automobilyje, o ne vienuolyne“, – B. Lee skirtame dokumentiniame filme ironizavo aktorius Johnas Saxonas. B. Lee visuomet mėgo rampų šviesą ir pripažinimą, net jei vėliau dėl to ir skundėsi. „Dabar, kai einu vakarieniauti, privalau sėsti veidu į sieną ir sėdėti nuleidęs galvą į lėkštę. Juk negaliu valgyti ir dalyti autografų vienu metu!“ – skundėsi jis, patyręs, ką reiškia žvaigždės statusas. Jam nusprendus įsigyti „Bel Air“ rezidenciją Los Andželo kalvose, namą radęs draugas Steve’as McQueenas pasiūlė už jį sumokėti pirmąjį įnašą – 10 tūkst. dolerių. „Atsisakiau, antraip būčiau visuomet jautęsis skolingas“, – savo draugui ir biografui Mitoshi Uyeharai prisipažino Mažasis Drakonas. Septintojo dešimtmečio pabaigoje vienas ryškiausių ano meto Holivudo talentų Romanas Polanskis pakvietė kino žvaigždę į Šveicariją pamokyti jį savigynos subtilybių. Lee savo žmonai anuomet rašė: „Nuostabu, kai viską organizuoja tokie žmonės kaip Polanskis. Oro uoste su limuzinu manęs laukė vairuotojas (...) Turtuolių pramogos yra gerti ir slidinėti. Ir dar įsitempti ką nors į lovą.“ Žinant aktualijas, iškalbinga ir jo aprašoma detalė, kad „mažiausiai 50 metų senius tenkina 14–15 metų mergaitės“. „Supratau, kad sąžinės čia nėra. Tos paauglės – ne jų dukros. Matyt, kekšės“, – priduria jis šaltai.

1597238535582252 vida press 30.301707
Vida Press nuotr.

Sėjęs baimę

Tačiau B. Lee taip pat nebuvo angelas. „Nuo pat mažumės jis mėgo būti pirmas“, – pasakoja jo brolis Peteras. Karštakošis, ambicingas, nekantrus žmogus. „Kartą per treniruotę su lazdomis buvo labai drėgna, – prisimena filme „Mirties žaidimas“ jo priešininką vaidinęs Danas Inosanto. – Lazdos jam nuolat slydo iš rankų. Prieš mano akis jis dvi jų sulaužė.“ Tikrai nepanašu į tą ramybės įsikūnijimą, kuriuo kai kurie Lee gerbėjai nori tikėti iki šių dienų. Jo mama Grace taip pat prisimena vieną istoriją, nutikusią šeštojo dešimtmečio pabaigoje. „Kartu su Bruce’u ir vienu draugu išėjome pavakarieniauti. Pavalgę radome nuleistas automobilio padangas. Kiek atokiau mus pašaipiai stebėjo nepažįstamas žmogus. Bruce’as staigiai prišoko prie jo ir ėmė rėkti: „Kokia šiukšlė tai padarė?“ Rodos, ėmė griaudėti. Jis tą vyrą provokavo. Staiga mus apsupo būrys smalsuolių. Kažkas suriko: „Čia gi Bruce’as Lee iš „Žaliosios širšės“! Staiga tas vyras ėmė visas drebėti ir atgailauti. Viskas baigėsi gerai, tačiau maniau, kad mane ištiks širdies priepuolis.“ Kartą vienos Honkongo televizijos laidos vedėjas sugalvojo paprovokuoti žvaigždę, esą jis nėra toks stiprus, kaip atrodo filmuose. Aktorius vienu judesiu nuvertė vedėją nuo kėdės.

Turėdama tokį herojų, klestėjo Honkongo geltonoji spauda. Savo kailiu aktoriaus įtūžį patyrė ir vienas kinų paparacas, panoręs slapčia nufotografuoti žvaigždę. „Honkonge jis nesistengė pasirodyti tik kaip gerietis“, – gynė jį sutuoktinė. B. Lee tapo labiausiai dievinamu ir labiausiai baimę keliančiu britų protektorato gyventoju. „Net ir jo prodiuseris Raymondas Chow jo mirtinai bijojo. Būtent dėl to aktoriaus mirties dieną R. Chow išdrįso paskambinti jam tik vėlai vakare“, – pasakoja australų aktorius George’as Lazenby (1969 metais suvaidinęs Džeimsą Bondą).

 

1973 metais, viliojamas garsiausių Azijos kino studijų, B. Lee sukūrė klaidingą nepalenkiamo žmogaus įvaizdį. Likus dviem mėnesiams iki mirties, Lindai jis pasiguodė: „Nebeliko tikslų.“ Tuo metu jis jau buvo turtingas, įtakingas, geidžiamas, vakarieniaudavo apsuptas tokių garsenybių kaip Amerikos senatorius Johnas V. Tunney – legendinio sunkiasvorio boksininko „Gene“ Tunney sūnus. Grįždamas iš vieno vakarėlio pas triukšmingąjį „Warner“ vadovą Tedą Ashley, jis pareiškė: „Pažįstu žmonių, kurie atiduotų ranką, kad galėtų būti mano vietoje!“ Jam pagaliau šypsojosi ir Holivudas. Anuomet kalbėta apie milijono dolerių vertės kontraktą, tai įspūdinga tam metui suma ir neįtikėtina Honkongui. Mieste, kur kiekviena turto apraiška buvo iškart pastebėta, B. Lee, laikraščio „China Mail“ pakrikštytas kovos menų Midu, užsisakė paauksuotą „Rolls-Royce Silver Shadow“ modelį. Viena ryškiausių ir kičiškiausių aštuntojo dešimtmečio žvaigždžių... Bet šio automobilio jis niekada taip ir nepavairavo.

Fenikso skrydis

Ir laidotuvės jo buvo išskirtinės. 1973 metų liepos 25 dieną beveik 25 tūkst. žmonių užgulė atitvarus, kurie saugojo ceremonijos vietą. Ašaros, susistumdymai, šauksmai, net fanfaros. Policija evakavo nualpusius gerbėjus. Kai kurie vaizdai liks amžiams, nes R. Chow skubiai išsiuntė komandą, kuri filmuotų šią tragišką baltai apsirengusių gedėtojų operą. Vaizdai panaudoti 1976 metais pasirodžiusiame dokumentiniame filme „Bruce Lee legenda“. Kitą dieną po jo mirties vietos televizijos kanalai puolė kalbinti neviltyje ir gedule paskendusius jo draugus ir kolegas. Sutuoktinę Lindą nuo žiniasklaidos spaudimo ir laidotuvėse susirinkusios minios ištiko isterijos priepuolis. Tačiau ji nesitraukė. O jau liepos 31 dieną Sietle atmosfera buvo visai kita: į laidotuves atvyko tik kvietimus gavę asmenys. Smalsuoliams nurodyta likti už Leikvju kapinių tvoros. Bruce’o karstą nešė jo brolis Robertas, Danas Inosanto, visas džinsiniais drabužiais vilkintis Steve’as McQueenas. „Telydi tave ramybė“, – ištarė kita žvaigždė – Jamesas Coburnas, slėpdamas žvilgsnį po tamsiais akiniais ir padėdamas baltas pirštines ant baltų gėlių karūnos, simbolizuojančios B. Lee įkvėptą kovos menų rūšį džit kiun do. Legenda vienu metu ir mirė, ir užgimė. Tą dieną drakonas tapo Feniksu.

susiję straipsniai

Rekomenduojame