Vyrai

R.Kalinkinas: erzina nepasvertas noras už brangiai atrodyti kaip „bomžui“

„Gali sukurti vieną modelį ir jį išparduoti – tai bus sėkmė. Bet komercinė sėkmė yra tada, kai tai gali atkartoti. Tai – labai skirtingi reiškiniai. “, – sako dizaineris Robertas Kalinkinas, pasakodamas apie savo mados namų kūrybą ir sėkmingo verslo paslaptis.
Reading time 5 minutes
Monikos Dovidaitės nuotr.

Prisimenant pirmuosius tavo darbus, panašu, reikėjo nemažai drąsos ir užsidegimo. Ar šiandien vis dar reikia tokios pat drąsos?

 

Manyčiau, kad drąsos reikia absoliučiai tiek pat ir dar daugiau, nes kuo toliau judame į priekį, tuo labiau suprantame, kiek daug dar nemokame ir nežinome.

 

Esi vienas iš nedaugelio lietuvių dizainerių, kuris meną puikiai derina su komercija. Ko trūksta jauniems lietuvių dizaineriams, kad jiems tai pavyktų?

 

Simbiozė to, ką noriu kurti, ir to, ką perka, – labai sudėtingas dalykas. Kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį ir kiekvieną ketvirtį su komanda kalbame tą patį: kodėl nepirko, kodėl išpirko, bet nebepirko, kai papildėme, ir panašiai. Jauniems žmonėms dažniausiai nepavyksta todėl, kad jie to proceso netęsia gana ilgai. Visa tai neįvyksta per naktį. Gali sukurti vieną modelį ir jį išparduoti – tai bus sėkmė. Bet komercinė sėkmė yra tada, kai tai gali atkartoti. Tai – labai skirtingi reiškiniai. Reikia išmokti auginti sėklą, ją laistyti, mokytis, stebėti, kokios sąlygos tai prekei sukurtos, ir tikėtis, kad visa tai pavažiuos. Iš dešimties prekių septynios miršta. Lieka trys, kurios veikia.

Gali sukurti vieną modelį ir jį išparduoti – tai bus sėkmė. Bet komercinė sėkmė yra tada, kai tai gali atkartoti.

Panašu, reikia ne tik drąsos, bet dar daugiau kantrybės.

Kažkada man atrodė, kad reikia ambicijos ir užsispyrimo. Dabar sakyčiau fuck that – reikia brandaus požiūrio ir gebėjimo pačiam nugesinti tam tikrus dalykus, kurių nebereikia. Reikia drąsos nenusivilti savimi ir nenuleisti rankų, kai nepavyksta. Vedu seminarą „Kodėl mes dar ne world wide?“ Kas atsitiko, kad nepavyksta – juk mes visada deklaruojame, kad važiuojame į užsienį, rodome savo darbus Paryžiaus mados savaitėje, bet taip ir neprasimušame. Net nebėra nejauku tai pripažinti – dabar būtina pasakyti visiems, kad nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Ir nieko tame gėdingo ar baisaus. Vien drąsos neužtenka – reikia trupučio nuovokos ir savikritikos. Gebėjimo sustoti, kai matai, kad tai gali būti kenksminga ir toksiška įmonės organizmui. Ir bandyti ieškoti naujų atradimų. Mūsų atveju labai geras to pavyzdys – kai mes vieną sezoną nusprendėme, kad dar dvidešimt ar keturiasdešimt tūkstančių išvažiuoti į Paryžiaus mados savaitę mums yra skausminga ir įmonei tai būtų didelė našta. Mes tada sukūrėme visą brand’ingą „Love Vilnius, fuck Paris“ ir jis yra bumas, žmonės tą liniją labai vertina ir jiems labai patinka tie paprasti gaminiai – marškinėliai, džemperiai, kelnės.

 

Kaip apibūdintum savo stilių, kokioms detalėms skiri daugiausia dėmesio?

 

Esu gana ekspresyvus, mėgstu paprastus daiktus su potekste. Man patinka rengtis monochromiškai – viena spalva. Jei jau juoda – tai juoda. Jei džinsas – tai beveik visur vyraus denimas arba šviesios spalvos. Bet visada ir visur man labai patinka turėti akcentą – dažniausiai tai būna siauri švarkai, militaristinis stilius, daug sagų. Geriausia – paprasti džinsai, marškinėliai arba golfas ir labai sudėtingas švarkas. Labai mėgstu vyrišką, griežtą stilių: įliemenuoti daiktai, pailginti paltai. Mano stilius – eklektiškas, bet kartu – labai primityvus.

Esu gana ekspresyvus, mėgstu paprastus daiktus su potekste. Man patinka rengtis monochromiškai – viena spalva.

Ar dažnai pats pasakai „neturiu kuo apsirengti“?

 

Tikrai dažnai (juokiasi). Mano spinta jau po truputį persveria žmonos spintą... Mano daiktai yra labai panašūs: turiu ketverius baltus, ketverius juodus marškinius, trejus šviesius džinsus. Bet kadangi paprastus drabužius mėgstu derinti su kažkuo ypatingo, pavyzdžiui, išskirtiniu paltu, tų paltų yra labai daug. Ir būnant ekspresyviam sunku kartoti tą patį daug sykių, dėl to dažnai susiduriu su ta pačia dilema: ir vėl neturiu, ką apsirengti. Tada tiesiog pasidarau ką nors: nusipjaunu rankoves, nusiardau kurią nors palto dalį, susiplėšau džinsus.

 

Koks dabartinis mados trendas tave labiausiai erzina?

 

Labiausiai erzina nepasvertas noras už brangiai atrodyti kaip bomžui (juokiasi). Man sunku žiūrėti į šiuolaikinę avalynę, tie patys Balenciaga ar Vetements. Aš seku tuos prekės ženklus, bet sunku žiūrėti, kaip jie darko tam tikrus siluetus ar stereotipus. Ir vienu metu aš negalėjau suprasti tų mažų kabančių rankinių, piniginių per juosmenį. Net esu paėmęs panešioti vieną Naglio ryškiai oranžinę. Aš ją užsidėjau tris kartus ir man atrodo, kad tai – visiškai beviltiškas daiktas, kuris yra absoliučiai nenaudingas ir labai negražiai atrodo.

Tags

susiję straipsniai

Rekomenduojame