Vyrai

„The Walking Dead“ žvaigždė R.Marquandas: esu didelis Lietuvos gerbėjas

Rossas Marquandas, pastaruosius trejus metus atpažįstamas kaip Aronas iš amerikiečių siaubo serialo „Vaikštantys numirėliai“ (angl. „Walking Dead“), dar neseniai buvo visai nepopuliarus aktorius.
Reading time 7 minutes

Nors karjerą pradėjo būdamas vos devynerių, jo išskirtinis talentas pamėgdžioti įžymybių balsus ir manieras tedomino mažą gerbėjų grupelę. Viskas staiga pasikeitė, kai 2015 m. Rossas pasirašė gyvenimo kontraktą ir į jį nukrypo prožektorių šviesos. „Tai – keistas ir sudėtingas pokytis, tačiau esu dėkingas už kiekvieną akimirką“, – išskirtiniame interviu „L’Officiel Lithuania“ atvirauja talentingas, žinomas ir vis dar kuklus aktorius, neseniai aplankęs savo gerbėjus ir Lietuvoje.

 

Į Lietuvą žinomą aktorių atviliojo populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics“ organizatoriai. Renginys, sutraukiantis didžiausius serialų, komiksų žaidimų bei superherojų gerbėjus, kasmet nustebina pramogomis bei susitikimais su kultinių vaizdo juostų aktoriais. Pagrindinis šių metų svečias ir buvo „Auksinį gaublį“ pelniusiame seriale „Vaikštantys numirėliai“ vaidinantis R. Marquandas: Lietuvoje jis dalyvavo diskusijose, dalijo interviu, susitikinėjo su gerbėjais.

 

Per šią viešnagę amerikiečio gerbėjai turėjo galimybę gyvai stebėti ir dar vieną superžvaigždės talentą – gebėjimą pamėgdžioti kitų garsenybių balsus, tembrą, manierą bei gestikuliacijas, dėl ko jis, beje, ir buvo pakviestas į „Comic Con Baltics“. Iki patekimo į „Vaikštančių numirėlių“ komandos sąrašą mažai kam žinomas aktorius šiandien yra vienas garsiausių šio žanro profesionalų: galėtų pamėgdžioti Justiną Timberlake’ą, Alą Pacino, Matthew McConaughey ar George’ą Clooney net pažadintas iš miegų.

 

O štai seriale, atvėrusiame vartus pasaulinei aktoriaus karjerai, Rossas vaidina drąsų nuotykių ieškotoją Aroną. Personažo išskirtinumas – besąlyginis teisingumas ir tikėjimas, kad kiekvienas žmogus yra vertas dar vienos galimybės pasitaisyti. Dėl šios savybės Aronas nuolat patenka į sudėtingas situacijas, tačiau, nepaisant to, toliau tęsia savo misiją. „Šis personažas moko mane būti pakantesnį ir supratingesnį aplinkai“, – sako žinomas aktorius.

Rossai, būdami maži beveik kiekvienas žinome, kuo būsime užaugę. Kokia buvo tavo vaikystės svajonė?

 

Aktorystė mane domino nuo mažų dienų, tačiau vaikystėje svajojau būti architektu arba paleontologu. Vis dar galvoju, kad vieną dieną šią svajonę įgyvendinsiu (šypteli).

 

Pirmuosius žingsnius savo aktoriaus karjeros link žengei būdamas vos devynerių: tai buvo sąmoningas ir suplanuotas veiksmas ar vis dėlto atsidūrei tinkamoje vietoje, tinkamu laiku?

 

Pirmasis mano vaidmuo buvo bažnyčios pjesėje. Šio žingsnio tikrai neplanavau. Mane pasirinko, nes kūrybos komanda pritrūko vaidinančių miestelėnų. Tiesą sakant, vadinama debiutanto sėkmė manęs šioje pjesėje neaplankė: vaidindamas pamiršau tekstą ir nesuvaldžiau juoko, o po šio vaidmens įgijau scenos baimę.

Pirmasis mano vaidmuo buvo bažnyčios pjesėje.

Galima sakyti, kad karjerą pradėjai nuo fiasko, bet vis tiek kryptingai judėjai toliau. Per visą šį laiką tau teko atlikti nemažai vaidmenų, tačiau didysis lūžis įvyko 2015-aisiais. Ar tikėjaisi, kad serialas „Vaikštantys numirėliai“ taps lemtingas?

 

Iš tiesų nė nenutuokiau, kaip stipriai šis serialas pakeis mano gyvenimą. Juk vos mėnuo iki to, kai patekau į „Vaikštančių numirėlių“ aktorių sąrašus, svarsčiau apskritai nutraukti aktoriaus karjerą. Jau buvau įtikėjęs, kad man niekuomet nepasiseks, todėl labai apstulbau, kai buvau pakviestas atlikti Arono vaidmenį. Esu be galo dėkingas likimui ir serialo kūrėjams už kiekvieną akimirką, kurią patyriau ir patiriu.

 

Žinomumas – tai, be abejonės, didelė nauda karjerai, tačiau kaip tai paveikė tavo asmeninį gyvenimą?

 

Staiga užklupęs populiarumas man labai keistas ir sudėtingas pokytis. Vis dar nežinau, kaip turėčiau elgtis būdamas viešu žmogumi. Sunkiausia pasekmė – netekti privatumo. Visuomet buvau ekstremaliai uždaras žmogus, taigi tapimas atpažįstamu man reiškia didelį suvaržymą. Net pasimatymai man tapo iššūkiu! Vis dar nuoširdžiai nustembu, kai žmonės mane atpažįsta, tačiau viduje jaučiuosi ta pati asmenybė, kokia buvau prieš „Vaikštančių numirėlių“ fenomeną. Kartais vis dar manau esantis tas pats palūžęs, šešėlyje tūnantis, sėkmės laukiantis aktorius.

Atrodo, kuriam laikui teks pamiršti inkognito dienas. Ko labiausiai pasiilgsti iš to laiko, kai turėjai tik nedidelę grupelę ištikimų gerbėjų?

 

O taip... Tikrai pasiilgstu galimybės būti nerūpestingu anonimu. Ypač šokių aikštelėje. Nėra geresnio būdo, padedančio įveikti sunkumus, nei šokti kaip kvailiui – iš visos širdies ir jėgų nekreipiant dėmesio į aplinką (juokiasi)!

 

Kaip į pagaliau aplankiusią sėkmę reaguoja tavo tėvai? Jiems tai kelia įspūdį ir verčia didžiuotis? O gal, kaip ir daugybė tėvų, jie tau turėjo kitų planų?

 

Mano šeimai puikiai sekasi planuoti ir prognozuoti mano gyvenimą. Jie tikrai nepraleidžia progos priminti, kad aš čia esu jauniausias. Nepaisant to, šeimos palaikymą turėjau visuomet ir staigus mano žinomumas to nepakeitė.

 

Šiuo metu esi žinomas kaip Aronas iš „Vaikštančių numirėlių“, tačiau kuris personažas labiausiai patinka tau pačiam?

 

Neseniai turėjau galimybę suvaidinti naujausioje „Keršytojų“ dalyje. Tai buvo labai įsimintina ir jaudinanti patirtis. Esu didžiulis šio filmo gerbėjas nuo tada, kai buvau vaikas. Taigi galėčiau sakyti, kad išsipildė dar viena mano vaikystės svajonė.

Šeimos palaikymą turėjau visuomet ir staigus mano žinomumas to nepakeitė.

Pakalbėkime apie stilių. Darbe dėl tavo įvaizdžio sprendžia projekto, kuriame tuo metu dirbi, komanda. Ar aprangos stilius tau svarbus asmeniniame gyvenime? Kaip jį apibūdintum?

 

Anksčiau visiškai nesidomėjau šia sritimi, tačiau pastaruoju metu teko išmėginti daugybę įvairių įvaizdžių. Galiu pasakyti, man tikrai patinka šie stiliaus žaidimai. Mėgstu eklektiką, taigi norėčiau manyti, kad man sekasi ją sukurti ir savo įprastoje, kasdienėje aprangoje.

 

Televizijos laidos, fotosesijos, konferencijos... Stilistų komandos turbūt prireikia dažnai. Ar esi įnoringa „superžvaigždė“, ar dažniausiai pasitiki komanda? Kaip reaguoji, jei stilistų parinkti įvaizdžiai tau nepriimtini?

 

Aš pasitikiu savo stilistais, nes jie turi daugiau žinių ir patirties šioje srityje negu aš. Nesutinku rengtis tik tais deriniais, kurie neatitinka mano asmenybės. Manau, kad žmogus turi jaustis patogiai su jam parinktais drabužiais, nes tik toks stilius gali atskleisti pačią tikriausią jo versiją. Beje, man labai patiko šios fotosesijos įvaizdžiai: su manimi dirbusi komanda dar labiau praplėtė mano stiliaus suvokimą.

Idėja suorganizuoti šią fotosesiją kilo tau pačiam. Kaip suradai komandą, kuriai patikėjai šią užduotį?

 

Natalią Koinovą radau „Instagram“. Jos drąsūs ir ryškūs darbai mane tiesiog pribloškė. Tai, kaip ji valdo apšvietimą, yra genialu, o jos kompozicijos – stulbinančios. Vos tai pamatęs iš karto žinojau – privalau su ja dirbti, o mano vizitas Lietuvoje nepaliko erdvės atidėliojimui. Fotosesijos dieną Natalia subūrė neįtikėtiną komandą, kuri sužavėjo mane profesionalumu ir aistra savo darbui.

 

Lietuvoje viešėjai vos kelias dienas. Kokį įspūdį tau paliko ši šalis?

 

Esu didžiulis Lietuvos gerbėjas, o visi čia sutikti žmonės yra tiesiog fantastiški! Ir iš tiesų tai – maloniausi žmonės, kokius kada nors esu sutikęs savo kelionėse. Aš tiesiog įsimylėjau Vilnių ir tikiuosi vieną dieną čia sugrįžti patyrinėti likusios šalies dalies.

Natalios Koinovos nuotraukos

Kamilės Bukauskaitės stilius

Darijos Eden makiažas

susiję straipsniai

Rekomenduojame